Užsienio prekybos plėtojimas skatina Lietuvos ūkio struktūrinius pokyčius, palengvina integravimosi į pasaulio ekonomikos procesą.Tyrimai, rodo, kad daugelis Lietuvos įmonių stengiasi užmegzti glaudžius ekonominius ryšius su kitų šalių verslininkais, ieško naujų prekių realizavimo rinkų.
Kadangi užsienio prekybos balanso deficitas kasmet didėja, tai iškyla būtinumas didinti eksporto ir mažinti importo apimtis.Esant dabartiniu metu importo apribojimas naudojant muitų sistemą – trumpalaikė šalies gerovės gerinimo priemonė.Esant dabartiniam Lietuvos gamybos lygiui, didėjant nedarbui šalyje, importo didinimas sumažina darbo vietų skaičių, o atskirų firmų produkcija – nepajėgi konkuruoti vidaus rinkoje su užsienio gamintojų prekėmis.
Nors eksporto apimtis kasmet didėja, ji nėra pakankama, kad užtikrintų teigiamą užsienio prekybos balanso saldo.Lietuvos eksporto plėtra dar labiau komplikavosi prasidėjus finansų ir ekonomikos krizei Rusijoje, kuri – pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė.Ši krizė dar labiau padidino ir išryškino pagrindines mūsų šalies eksporto problemas, pirmiausia, daugelio įmonių nesugebėjimą aktyviai ir rezultatyviai reaguoti į išorinės aplinkos poveikius.
• Mūsų šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina ( dėl tam tikrų priežasčių – tai gali būti gamybos veiksnių trūkumas arba specifinė technologija);
• Mūsų įmonės gamina analogiškas prekes pigiau arba geresnės kokybės.
Tačiau eksportą skatina ir kiti papildomi motyvai.Juk tarptautinė prekyba, tai ne tiek prekyba tarp šalių,kiek tarp skirtingų šalių įmonių.taigi yra ir mikroaplinkos motyvai, t.y įmonės motyvai, kodėl ji eksportuoja savo prekes (gaminius):
• Eksportuodama prekes, įmonė siekia padidinti apyvartą ar gauti didesnį pelną;
• Eksportas padidina įmonės gamybinį pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje;
• Didinant gamybą eksporto sąskaita, gali būti pasiektas kaštų mažėjimas dėl gamybos masto ekonomijos, o tai padidina įmonės konkurencingumą užsienyje ir šalies viduje
• Eksportuojant vykdomas gamybos diversifikavimas ir kartu rizikos valdymas, nes įmonė tuomet nėra priklausoma tik nuo vienos rinkos
Yra dar ir specialus eksporto atvejis , kai nebaigtos prekės papildomam apdorojimui “eksportuojamos” į užsienį, kur mažesni gamybos kaštai, ypač darbo užmokestis, o paskui vėl reimportuojamos į šalį - jis vadinamas pasyviu apdorojimu. Klasikinis pavyzdys...
Šį darbą sudaro 5492 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!