Lietuvos ekonomikos būklės analizė

2.
3.
Lietuvos ekonomika per pastaruosius Nepriklausomybės metus patyrė esminius pokyčius visuose sektoriuose. Ūkio raidoje ryškiai išsiskyrė šie etapai: 1991-1994 metais – dramatiško ekonominio nuosmukio, būdingo pokomunistinėms valstybėms, 1995-1998 metais – „atsigavimo” laikotarpis, kurio metu pastebimas ne tik ekonomikos stabilizavimas, bet ir augimas ir nuo 1998 metų prasidėjęs ekonomikos nuosmukis. Viena jo priežasčių – tai Rusijos krizė ir jos pasekmių neįvertinimas Lietuvos ekonomikai bei blogas valstybės valdymas ir ūkininkavimas. 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo iš esmės naujas politiškomis ir ekonominėmis priemonėmis pagrįstas laikotarpis.
- pasisakė už deramų sąlygų sudarymą naujų narių dalyvavimui Europos bendrijos programose (moksliniai tyrimai, konkurencingumo ir inovacijų skatinimas, transeuropinių tinklų plėtra, švietimas, užimtumo skatinimas, Ignalinos programa 2007 –2013);
- pasisakė už sanglaudos politikos prioritetą neturtingiausioms ES narėms, aiškesnį paramos paskirstymą (atspindint šalies narės išsivystymo lygį), lankstų 4 procentų taisyklės taikymą (pvz., šios taisyklės taikymas turėtų remtis į naujausią ir individualią BVP augimo statistiką); pasisakė už kaimo plėtros finansavimą neturtingiausioms narėms;
- pasisakė už finansinį ES solidarumą ES išorinės sienos stiprinimui, pažymėjo, kad Kaliningrado asmenų tranzito schemos finansavimas iš ES biudžeto turi būti tęsiamas;
- siekė, kad ES pagalba, teikiama per Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą, būtų labiau subalansuota tarp Rytų ir Pietų kaimynių, didesnį finansavimą skiriant Rytų Europos šalims, akcentavo bendradarbiavimo abipus ES sienos svarbą.“1
Trumpai aptarsiu Lietuvos ekonomikos plėtrą per Nepriklausomybės metus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 metais), prasidėjo naujos ekonomikos plėtojimo etapas. Iškilo uždavinys – pertvarkyti ūkio struktūrą ir valstybės valdymo institucijas, įvertinant rinkos, politinius pasikeitimus, žemės, gamybos priemonių privatizavimo procesus ir kt. Naujos politinės ekonomikos įgyvendinimas sunkus: reikėjo parengti įstatymus, teisinius normatyvinius ir kitus dokumentus; trūko praktinės patirties ir kt. Kuriant valstybines institucijas buvo padaryta klaidų. Jos buvo kuriamos greitai, neapgalvotai, perkeliant jų struktūrą iš kitų šalių ar tarpkarinės Lietuvos.
4.
Ypač daug ekonominių problemų iškilo vykdant žemės ūkio reformą: atsisakyti kolūkių, kurti privačius ūkius, grąžinti savininkams turėtą žemę ir kt....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!