Lietuvos ekonominių rodiklių analizė 2003-2007 metais

Dabar, kai ekonomikos augimas lėtėja, analitikai stebi esminius rodiklius, juos analizuoja, teikia išvadas bei rekomendacijas. Rodiklių analizė padeda susieti ekonominius reiškinius, priežastis ir padėti atlikti prognozes ateičiai. Tiriamajame darbe analizuojami Lietuvos ekonominiai rodikliai 2003-2007 metų bėgyje. Atlikto tyrimo dėka buvo išsiaiškinta, kaip kito ekonominiai rodikliai (BVP, tiesioginės užsienio investicijos, nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis ir kt.), kokie pokyčiai buvo didžiausi, mažiausi, atlikta prognozė.
Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ekonominius rodiklius, pateikti išvadas ir prognozes.
Darbo uždaviniai – pasitelkus Lietuvos Statistikos Departamento duomenis, atlikti pagrindinių ekonominių rodiklių kiekybinę analizę, padaryti atitinkamas išvadas, panaudojus pagrindinius statistikos metodus ištirti rodiklių pokyčius, bei atlikti prognozę keletui metų į ateitį.
Rodiklių analizei atlikti bus naudojami tokie statistiniai metodai, kaip absoliutus lygio padidėjimas ar sumažėjimas (bazinis, grandininis ir viso laikotarpio), didėjimo tempai, vidutinis absoliutus padidėjimas (sumažėjimas), vidutinis didėjimo tempas. Prognozei atlikti bus naudojama ekstrapoliacija ir tiesinis trendas.
Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remtasi rašant darbą, yra Lietuvos Statistikos Departamento pateikiami rodikliai, bei ekonominiai vadovėliai, kuriuose pateikiamas jų apibūdinimas, sąsaja ir pokyčių svarba ekonomikai.
• Nedarbo lygis;
• Užimtumo lygis;
• Prekių importas;
• Prekių eksportas;
• Einamosios sąskaitos deficitas;
• Vidutinis darbo užmokestis;
• Valstybės pajamos ir išlaidos;
Toliau esančiuose poskyriuose pateikti rodiklių aprašymai, skaičiavimo metodika, bei reikšmingumas ekonomikai.
1.1 Bendras vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje [4].
Kitaip tariant, BVP yra pajamos, kurios yra gaunamos šalies viduje. BVP yra labai artimas bendram nacionaliniam produktui, tik skiriasi tai, jog BNP – tai šalies gyventojų gautos pajamos.
BVP galima apskaičiuoti, naudojant formulę:
čia: BVP – bendras vidaus produktas;
i = 1,2,3,…, n – prekių grupių skaičius;
qi – i-osios prekių grupės prekių skaičius, vnt.;
Pi – i-osios prekių grupės kaina, Lt.
Bendras vidaus produktas gali būti apskaičiuojamas, pritaikant gamybos, išlaidų ir pajamų būdus. BVP, skaičiuojamas pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, gali turėti daug netikslumų, todėl norint tiksliai apskaičiuoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!