Lietuvos bankų vystymosi tendencijos

Pirmieji Lietuvos komerciniai bankai atsirado dar iki nepriklausomybės atkūrimo. 1986 metais Lietuvoje sparčiai plėtėsi kooperatyvų veikla, kurią lėmė M. Gorbačiovo ekonomikos liberalizavimas. Kaip žinoma, besikuriantys kooperatyvai padėjo užkamšyti vidaus deficitinę rinką vartojimo prekėms, o iš kitos pusės jie tapo stambių pramonės įmonių tarpininkais realizuojant pagamintą produkciją. Liberalėjanti ekonomika sukūrė Lietuvos ekonominio savarankiškumo idėją. Ekonominis savarankiškumas nebuvo įmanomas be nuosavų pinigų, todėl jau 1988 metais pradedamas ruošti savų pinigų išleidimo projektas.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje pinigų cirkuliacija dar labiau sutriko. Grynieji pinigai buvo masiškai išvežami į Rusiją ir į kitas Sovietines respublikas. Lietuvos bankas tokiomis sąlygomis nesugebėjo aprūpinti rinkos grynaisiais pinigais, vėluodavo vykdyti įmonių mokestinius pavedimus. Šios aplinkybės ir nepriklausomybės idėja sudarė prielaidas komerciniams bankams atsirasti.
Pirmasis komercinis bankas pareiškęs apie save dar 1988 m. buvo Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB). Šiam bankui buvo lengviausia ir kartu sunkiausia, nes iki tol panašių bankų šalyje nebuvo. Bankas aptarnavo tokias žinomas ir stambias organizacijas kaip “Philip Moris” padalinį Lietuvoje, Klaipėdos terminalą, Ignalinos AE.
Antras iki nepriklausomybės savo veiklą pradėjęs bankas buvo Spaudos bankas, įsikūręs Vilniuje 1989 m., vėliau peraugęs į “Vilniaus Banką”.
Pirmieji nepriklausomybės metai - tai laukinės bankininkystės metai. Buvusi sovietinė nomenklatūra greit suvokė, kad pelningiausia veikla - bankininkystė. Lietuvoje jau formavosi skolinamasis kapitalas, palyginti per neilgą laikotarpį sugebėdavęs padvigubėti ir patrigubėti. Iki lito įvedimo (1993 m.) visi komerciniai bankai, vertėsi valiutos spekuliacija, o gautą pelną ir skolintą kapitalą investuodavo į nekilnojamą turtą, tvirtą užsienio valiutą, vertybinius popierius. Banko kapitalas įdėtas į nekilnojamąjį turtą buvo sunkiai realizuojamos. Naujai besikuriantys bankai už indėlius mokėdavo net iki 100 metinių palūkanų, paskolų procentai neretai viršydavo 120. Didelės palūkanos mokamos už indėlius pritraukdavo daug gyventojų indėlių. Ne tik paprasti gyventojai, bet ir verslininkai, inteligentijos atstovai nešdavo savo santaupas į didžiausias palūkanas mokančias kredito įstaigas, beatodairiškai jomis pasitikėdami. Tą pasitikėjimą nulėmė didelis noras greitai pralobti ir neegzistavusi bankrotų grėsmė. Lietuvos bankas tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!