Lietuvos banko veikla. Bankų priežiūra

Lietuvos banko veikla Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. Jis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas: • vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;  • formuoja ir vykdo pinigų politiką; • nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą; • valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja; • atlieka valstybės iždo agento funkcijas; • išduoda ir atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką; • kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams; • renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; • nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką; • skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Valdymas ir struktūra Lietuvos bankui vadovauja Valdyba, ją sudaro Valdybos pirmininkas, du Valdybos pirmininko pavaduotojai ir du Valdybos nariai.  Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko priežiūros, ekonominio ir finansinio stabilumo, bankininkystės ir grynųjų pinigų tarnybos; penki departamentų: apskaitos, informacinių technologijų, tarptautinių ryšių, ūkio ir vindikacijos; šeši savarankiški skyriai (vidaus audito, juridinis, organizacijos ir personalo, bendrasis, ryšių su visuomene, rizikos valdymo) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje. Pinigų politika Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą šalyje. Lietuvos bankas, vykdydamas pinigų politiką, savo pagrindinį tikslą įgyvendina taikydamas fiksuoto valiutos kurso strategiją (nuo 2002 m. vasario 2 d. litas pastoviu kursu susietas su euru – 3,4528 lito už 1 eurą). Dėl fiksuoto lito kurso palaikomos stabilesnės eksporto ir importo kainos, formuojami nedideli infliacijos lūkesčiai, palaikomas pasitikėjimas Lietuvos ekonomine politika. Fiksuoto valiutos kurso strategija yra pagrįsta tokiais principais: • Lietuvos banko išleisti pinigai turi būti visiškai padengti laikomomis aukso ir užsienio valiutos atsargomis; • Lietuvos bankas neribotu mastu turi atlikti litų keitimą į bazinę valiutą t.y. eurus ir bazinės valiutos į litus fiksuotu kursu. Lietuvos bankas kasdien ir neribotai iš komercinių bankų fiksuotu kursu perka litus ir jiems parduoda eurus, todėl įmonės ir gyventojai šalies komerciniuose bankuose gali litus pakeisti į eurus. Taip pat Lietuvos bankas užtikrina saugius ir nenutrūkstamus atsiskaitymus tarp komercinių bankų ir taip prisideda prie efektyvaus finansų rinkos funkcionavimo. Už patikimą užstatą yra suteikiamos trumpalaikės paskolos komerciniams bankams, jei šiems pritrūksta lėšų vad. „dienos ir vienos nakties paskolos“. Taip pat siekiant stabilizuoti bankų sistemos likvidumą Lietuvos bankas reikalauja iš komercinių bankų laikyti nustatyta lėšų litais kiekį šio banko sąskaitose. Tai vadinamoji privalomųjų atsargų bazę. Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Taikoma privalomųjų atsargų norma – 4 proc. Nulinė atsargų norma taikoma: 1) indėliams ir jiems prilygintiems kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą terminas ilgesnis kaip 2 metai; 2) išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie negali būti išpirkti prieš terminą; 3) atpirkimo sandoriams. Privalomųjų atsargų laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 d. iki kito mėnesio 23 d. imtinai. Lietuvos bankas moka bankams atlyginimą už privalomųjų atsargų dalį, apskaičiuotą pagal ECB taikytą privalomųjų atsargų normą. Įgyvendindamas pinigų politiką Lietuvos bankas atlieka šalies ūkio ir sistemos analizę, numato galimas grėsmes Lietuvos finansų sistemai, ekonomikos perspektyvas, kaupia tam reikalingą statistiką. Ši informacija reikalinga kiekvienam priimant sprendimus dėl skolinimosi ar investicijų. Užsienio atsargų valdymas Užsienio atsargos – tai Lietuvos banko valdomas ir naudojamas patikimas likvidus užsienio turtas. Atsargų kiekis tolygiai didėja. Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota. Dėl šios priežasties didžioji užsienio atsargų dalis yra eurais, kitą dalį sudaro auksas. Valdant užsienio atsargas, siekiama užtikrinti galimybę vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas fiksuotam ir stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti. Visas Lietuvos banko auksas laikomas Anglijos banke Londone. Kai rinkos sąlygos palankios, auksas investuojamas į terminuotuosius indėlius arba aukso apsikeitimo sandorius. Užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos. Taikomos įvairios ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio investavimo strategijos optimizuojančios investicijų grąžos ir Lietuvos bankui priimtinos rizikos santykį. Per 2011 m. oficialiosios užsienio atsargos padidėjo 4 697,1 mln. Lt arba 27,3 procento. 2011 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 21 918,0 mln. Lt (6 347,4 mln. eurų). Užsienio atsargų kitimas 2012 m. Data mln. Lt 2012 01 20038,5 2012 02 22211,8 2012 03 20676,1 2012 04 22027,5 2012 05 18633,2 2012 06 18941,7 2012 07 20816 2012 08 20920 Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal LB duomenis. Kaip matome užsienio atsargos lyginant su 2011 m. sumažėjo ir 2012 m. rugpjūtį buvo lygios 20 920 mln. Lt. Pinigų emisijos teisė Lietuvos bankas turi išimtinę pinigų emisijos teisę, t.y. išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, nustato pinigų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę. 2011 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo daugiau kaip 88 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma – 10 598 mln. Lt) ir daugiau kaip 1 033 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma – 215 mln. Lt). Litų banknotų ir monetų atsargos laikomos Lietuvos banko saugyklose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Iš šių saugyklų pinigai išleidžiami į apyvartą. Pirmiausia litai patenka į komercinius bankus. Apyvartoje esančius litų banknotus spausdino gerai Europoje žinomos spaustuvės. Litų banknotų apsaugai panaudotos moderniausios apsaugos priemonės (daugiaspalvis spausdinimas, hologramos, optiškai kintantys dažai, blizgančios juostelės ir kt.). Ar pinigas tikras kiekvienas gali įsitikinti patikrinęs bent penkis apsaugos požymius pvz.: vandens ženklą, apsauginį siūlelį, metalizuotą juostelę ir t.t. Litų banknotų apsaugos požymiai išsamiai aprašyti banko interneto svetainėje. Litų ir centų apyvartinės monetos kaldinamos Vilniuje veikiančioje UAB Lietuvos monetų kalykloje, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos bankas. Šioje kalykloje kaldinamos ir Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės (proginės) monetos. Naujausia proginė moneta išleista rugsėjo 25 dieną. Lietuvos banko į apyvartą išleista 50 litų sidabrinė kolekcinė (proginė) moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Mokėjimų ir atsiskaitymų sistemos Lietuvos bankas valdo ir prižiūri šalyje veikiančias mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, teikia mokėjimų ir atsiskaitymų paslaugas. Lietuvos bankas valdo dvi mokėjimo sistemas atsiskaitymams litais ir yra jų operatorius: LITAS-RLS tai realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema, o LITAS-MMS - mažmeninių mokėjimų sistema. Šiose sistemose dalyvauja Lietuvos bankas, šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, Lietuvos centrinė kredito unija, finansų maklerio įmonės ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Lietuvoje taip pat veikia dvi mokėjimo sistemos atsiskaitymams eurais: TARGET2-LIETUVOS BANKAS (naudojasi LB, keli didžiausi šalies komerciniai bankai ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“) ir LITAS-PHA (naudojasi LB, dauguma šalies komercinių bankų, užsienio bankų skyriai, Lietuvos centrinė kredito unija ir viena finansų maklerio įmonė). Jos sudaro sąlygas šalies finansų įstaigoms plėtoti vidaus ir tarptautinių atsiskaitymų eurais paslaugas. Ekonomikos ir finansų sistemos analizė Lietuvos bankas atlieka  nuolatinę Lietuvos ekonomikos  ir finansų sistemos stebėseną bei analizę, kuri leidžia nustatyti pinigų politikos įtaką ekonomikai, numatyti pakitusių ekonominių sąlygų poveikį šalies ūkio raidai. Lietuvos bankas numato galimas ekonomikos raidos perspektyvas ir apie tai informuoja visuomenę. Tokios prognozės sudaromos dvejiems metams ir apima pagrindinius makroekonominius rodiklius: BVP, infliaciją, einamosios sąskaitos deficitą, nedarbo lygį ir pan. Numatant ekonomikos raidos perspektyvas, skelbiamas labiausiai tikėtinas ekonomikos raidos scenarijus, pagrįstas tam tikromis prielaidomis. Lietuvos bankas taip pat atlieka finansų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jo tikslas – nustatyti galimas didžiausias grėsmes šalies finansų sistemai ir įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį. Kartą per metus rengiama ir skelbiama Finansinio stabilumo apžvalga. Joje analitiškai įvertinama šalies finansų sistema, ypač daug dėmesio skiriant bankų sistemos ir jos skolininkų – namų ūkių ir įmonių – padėčiai įvertinti. Atliekamos bankų, įmonių bei namų ūkių apklausos taip pat įvertinami tokie finansinio stabilumo rodikliai kaip bankų sektoriaus kapitalo pakankamumas, bankų sektoriaus likvidumas, bankų turto pokytis, paskolų ir indėlių santykis, būsto kainų pokytis, paskolų bendrąja verte portfelio pokytis per metus ir kt. Lietuvos bankas leidžia mokslinį leidinį „Pinigų studijos“, kuriame spausdinami lietuvių ir užsienio šalių autorių moksliniai ir apžvalginiai straipsniai apie ekonomikos, finansų, pinigų ir bankininkystės raidą, makroekonominių procesus ir pan. Statistinių duomenų rinkimas ir analizė Lietuvos bankas rengia pinigų ir finansų statistiką, išorės sektoriaus statistiką ir šalies ketvirtines finansines sąskaitas. Finansų statistikos informacija, tiksliai parodanti besikeičiančią padėtį, reikalinga ekonomikos ir finansų analizei bei prognozėms. Statistinė informacija skelbiama interneto svetainėje ir periodiniuose leidiniuose, be to, teikiama metodinė pagalba statistikos vartotojams. Iždo agento veikla Lietuvos bankas tvarko valstybės iždo ir kt. institucijų sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Šiose sąskaitose laikomus piniginius išteklius valdo: • Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (didžiausią dalį-finansų ministerija). • Europos Sąjungos institucijos; • Užsienio valstybių bankai • Tarptautinių finansų įstaigos. Lietuvos bankas perveda valstybės iždo ir aptarnaujamų institucijų lėšas pagal jų mokėjimo nurodymus, įskaito lėšas į sąskaitas, keičia valiutas, priima terminuotuosius indėlius eurais ir JAV doleriais, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. Kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūra Lietuvos bankas vykdo nuolatinę kredito ir mokėjimo įstaigų finansinės būklės analizę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai ar kiti reikalavimai, analizuoja kredito ir mokėjimo įstaigų sistemos veiklos rodiklius bei tendencijas. Bankų priežiūra Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, kuri atlieka įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą. Informacija, gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Detalias prašymų išduoti įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Be kitų nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę: 1) duoti bankui nurodymus, o bankas privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą terminą ir nedelsdamas raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai; 2) jei banko organų priimti sprendimai kelia pavojų banko veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie, būtų pripažinti negaliojančiais; 3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl banko patikrinimo; 4) reikalauti, kad būtų pakeista banko finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus arba jei banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti bankui tokius raštiškus nurodymus: 1) per nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus; 2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių apimtis; 3) per nustatytą terminą atlikti banko tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą; 4) parengti ir įgyvendinti per nustatytą terminą jai priimtiną banko veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą; 5) sušaukti banko visuotinį akcininkų susirinkimą arba banko stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus; 6) banko vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus; Be kita ko, priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti banko organų ir banko komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti banko organų, banko komitetų ir banko vadovų veiklą. Banką inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai, kurie turi teisę pasitelkti ir kitų asmenų. Bankas privalo sudaryti atitinkamas sąlygas inspektavimui. Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo rezultatais. Priežiūros institucija turi teisę licenciją turintiems bankui ar užsienio banko filialui taikyti šias poveikio priemones: 1) įspėti dėl įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo; 2) skirti įstatymo nustatytas baudas; 3) laikinai nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai; 4) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas; 5) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių banko filialų ar kitų banko ar užsienio banko filialo padalinių veiklą; 6) paskelbti banko ar užsienio banko filialo veiklos apribojimą (moratoriumą); 7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu; 8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. Priežiūros institucija turi teisę taikyti įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus įstatyme nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) per nustatytus terminus nepateikiama pareikalauta informacija, reikalinga priežiūrai vykdyti, ar pateikiama neteisinga informacija; 2) nustatyta tvarka nevykdomi remiantis nurodymai; 3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti banką ar užsienio banko filialą ar licencijai gauti; 4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą bankų veiklą, bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl banko ar užsienio banko filialo veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos bankų sistemos funkcionavimas. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonių įsigalioja kitą dieną po priėmimo ir gali būti skundžiamas teismui. Apie priežiūrinę veiklą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba Lietuvos banke diegiant naują finansų rinkos priežiūros modelį įkurta Priežiūros tarnyba (2012 m. sausio 2 d.), kuri prižiūrės komercinius bankus ir kitas kredito bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, nagrinės vartotojų bei finansų įstaigų ginčus. Šias funkcijas iki šiol atliko dabar likviduojamos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas. „Įstatymų leidėjų sprendimas po vienu – Lietuvos banko – skėčiu sutelkti finansų įstaigų priežiūrą priimtas siekiant šią valstybei itin svarbią funkciją padaryti veiksmingesnę ir mažiau kainuosiančią biudžetui. Priežiūros tarnybos ekspertai, suburti į specializuotus skyrius, platesniu mastu analizuos finansų institucijų rizikas, o tai didins priežiūros efektyvumą, finansų sistemos stabilumą“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tarnybą sudaro du departamentai: riziką ribojančios priežiūros departamentas ir finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas. Priežiūros tarnyboje dirba apie 115 darbuotojų. Preliminariais vertinimais, įdiegus naują finansų rinkos priežiūros modelį valstybės biudžetas sutaupys apie 5 mln. Lt per metus. Duomenys apie priežiūros veiklą 2011 metais priežiūros veiksmai ir poveikio priemonės buvo taikytos kredito įstaigoms. Lietuvos banko atliktas inspektavimas atliktas 9 kredito įstaigoms, o 5 iš jų atliktas bendrasis įvertinimas. Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones. Kredito įstaigų, kurioms buvo pritaikytos direktyvos 2006/48/EB 136 str. 1 dalyje numatytos poveikio priemonės, skaičius neskelbiamas, nes tai yra konfidencialūs duomenys. Priežiūros reikalavimai ir normatyvai Lietuvos bankas nustato kredito ir mokėjimo įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų dydžius ir skaičiavimo metodiką. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos komerciniai bankai: • Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis, turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai. • Likvidumo normatyvas – banko likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis negali būti mažesnis negu 30 procentų. • Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas – leidžiamas bendrosios (išskyrus eurus) atviros pozicijos1 dydis – yra ne daugiau kaip 25 procentai banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo. • Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiajai įmonei2, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 75 procentai banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 20 procentų banko kapitalo. Lietuvos bankas teisės aktais gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas Bankams dirbant pelningai, akcininkų nuosavybė 2012 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 125 mln. Lt, arba 1,8 proc., ir 2012 m. liepos 1 d. sudarė 7 mlrd. Lt. Antrąjį ketvirtį bankai nedidino įstatinio kapitalo, todėl jis nepakito ir sudarė 4,3 mlrd. Lt. Didžiąją kapitalo dalį (87,4 proc.) valdė užsienio investuotojai (daugiausia Skandinavijos šalių bankai). 2012 m. liepos 1 d. visi bankai vykdė nustatytus riziką ribojančius normatyvus. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2012 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo nuo 1,1 proc. p. – iki 14,2 proc. (žr. 1 pav.). 1 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumas Tai įvyko dėl subordinuotųjų paskolų3 kapitalo mažinimo (0,7 mlrd. Lt). Kapitalo bazė, naudojama skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, 2012 m. liepos 1 d. buvo lygi 6,6 mlrd. Lt. Be to, aukštesnės kokybės pirmojo lygio kapitalo (jis yra naudojamas atliekant bankų testavimą nepalankiomis sąlygomis Europoje) pakankamumo rodiklis Lietuvoje per metus padidėjo nuo 11,7 iki 13,4 proc., atskirų bankų pirmojo lygio kapitalo pakankamumas svyruoja nuo 8,3 iki 19,3 proc. Atšaukus AB banko SNORAS veiklos licenciją, bankų sektoriuje neliko ilgą laiką mažiausią kapitalo pakankamumo rodiklį turėjusio banko. Kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida 2011 m. reikšmingai sumažėjo, tačiau 2012 m. pirmąjį ketvirtį vėl šiek tiek padidėjo dėl kai kurių bankų padidėjusių kapitalo pakankamumo rodiklių – atskirų bankų kapitalo pakankamumo rodiklis svyruoja nuo 12,64 iki 19,31 proc. (2010 m. kapitalo pakankamumo rodiklio reikšmės buvo nuo 10,61 iki 20,69 %), ir tai yra gerokai daugiau negu Lietuvos banko reikalaujamas 8 proc. minimumas. Per metus 8,8 proc. punktais sumažėjo kredito rizikai padengti priskirto kapitalo dalis, tačiau net 9,9 proc. punktais išaugo kapitalo dalis, skirta rinkos rizikai padengti. Šį padidėjimą lėmė užsienio valiutos kurso rizikai padengti padidėjęs kapitalo poreikis. Kapitalo poreikio, skirto kredito rizikai amortizuoti4, dalis sumažėjo (1,5 proc. p.) dėl AB banko SNORAS iškėlimo iš veikiančių bankų grupės. Taigi bankų sektorius laiko pakankamas kapitalo atsargas, o šio rodiklio sklaida reikšmingai sumažėjo. Patronuojančiųjų bankų neturintys bankai (antroji grupė) 2011 m. pamažu didino įstatinį kapitalą (90 mln. Lt), tačiau, siekiant pagerinti bankų nuostolių absorbavimo galimybę, bankų kapitalas turės būti aktyviai didinamas ir toliau. Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra pajėgus atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau kai kuriems bankams reikėtų didinti kapitalo atsargas. Nepalankiausio – mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų – testavimo scenarijaus atveju BVP palyginamosiomis kainomis 2012 ir 2013 m. kristų atitinkamai 12,7 ir 0,4 proc. (palyginimui – Lietuvos BVP 2009 m. sumažėjo 14,8 %). Tokiu atveju bankų sektoriaus svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis 2013 m. pabaigoje būtų 11,0 proc., t. y. 4,3 proc. p. mažesnis negu 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau didesnis negu Lietuvos banko reikalaujamas 8 proc. minimumas. Pagal tokį scenarijų, norint, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8 proc. minimalų reikalavimą, iki 2013 m. pabaigos turėtų būti pritraukta apie 260 mln. litų papildomo kapitalo. Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas 2012 m. liepos 1 d. buvo 0,83 proc. Likvidumo rodiklis antrąjį ketvirtį beveik nepakito, sudarė 39,8 proc. ir buvo beveik 10 proc. punktų didesnis nei reikalaujama (žr. 2 pav.). 2 pav. Bankų sektoriaus likvidumas 2012 m. liepos 1 d. duomenimis, bankų sistema turėjo pakankamą likvidumo atsargą, skirtą finansavimo spragai padengti. Likvidumo atsarga sudarė 16,9 mlrd. Lt, o grynoji finansavimo spraga – 7,1 mlrd. Lt. Taigi bankai buvo suformavę beveik 2,4 karto didesnę likvidžių lėšų atsargą nei reikalaujama ir sukaupta likvidumo atsarga yra pakankama, kad būtų atlaikytas pakankamai didelis indėlių sumažėjimas. Siekdamas įvertinti šalies bankų atsparumą neigiamiems likvidumo sukrėtimams, t. y. netikėtam ir didelės apimties bankų finansinių išteklių sumažėjimui, Lietuvos bankas atliko likvidumo rizikos testavimą nepalankiomis sąlygomis. Testuojant daryta prielaida, kad, indėlininkams pradėjus atsiimti indėlius, bankai turėtų parduoti likvidų turtą. Atsižvelgiant į pastaruoju metu (po bankroto bylos AB bankui SNORO iškėlimo) įvykusius indėlių pokyčius atskiruose bankuose, likvidumo rizikos testavimo nepalankiomis sąlygomis taikomos 15 ir 25 proc. indėlių mažėjimo prielaidos. Nefinansinių institucijų indėliams bankų sektoriuje kritus 15 proc., vidutinė bankų sektoriaus likvidumo rodiklio reikšmė sumažėtų iki 26,8 proc., o kritus 25 proc. – iki 16,7 proc. Papildomai atlikto atvirkštinio likvidumo rizikos testavimo metu įvertinta, kiek procentų galėtų mažėti indėliai kiekviename banke, kad individualaus banko likvidumo rodiklis būtų didesnis negu nustatytas 30 proc. normatyvas. Testavimas parodė, kad indėliams staiga sumažėjus iki 11,4 proc., nustatytas normatyvas vis dar nebūtų pažeistas. Taip pat įvertinta, kiek turėtų sumažėti indėliai bankuose, kad būtų panaudotas visas bankų turimas likvidus turtas, t. y. likvidumo rodiklis taptų lygus 0 proc. Atvirkštinio likvidumo rizikos testavimo rezultatai parodė, kad 2012 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, likvidžių lėšų bankų sektoriuje užtektų atlaikyti itin didelį (37,6 %) indėlių sumažėjimą. Skirtinguose bankuose indėliai galėtų sumažėti nuo 28 iki 74 proc., kad būtų panaudota visa banko likvidaus turto atsarga. Snoro bankroto atvejis Norint praktiškai susipažinti su Lietuvos banko (toliau LB), kaip priežiūros institucijos, kompetencija, teisėmis bei taikomomis poveikio priemonėmis naudinga susipažinti bei panagrinėti keletą 2011 m. su AB banko SNORAS problemomis susijusių veiksmų chronologiją: • 2011 06–10 Matant AB banko SNORAS formalius rizikos ribojimo veiksmus ir analizuojant turimą informaciją, kyla abejonių dėl banko finansinės būklės, todėl užmezgami kontaktai su trečiųjų šalių (Šveicarijos,Vokietijos, Rusijos) priežiūros tarnybomis ir kitais bankų problemų sprendimo patirtį turinčiais ekspertais. Gaunama signalų, kad AB banko SNORAS finansinėse ataskaitose rodomi vertybiniai popieriai bankui nepriklauso. Renkami įrodymai tai patvirtinti. Priežiūros institucija tikrindama banką turi teisę pasitelkti ir kitų asmenų. • 2011 07 Susitikimo su AB banko SNORAS pagrindiniais akcininkais metu iškeliama problema dėl veiklos rizikos, tinkamo dydžio atidėjinių suformavimo, keliamas klausimas dėl kapitalo didinimo. Gaunamas pasižadėjimas stiprinti kapitalą. Priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti banko organų ir banko komiteto darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti banko veiklą bei sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. • 2011 09 15 AB bankas SNORAS buvo paprašytas iki 2011 m. rugsėjo 15 d. perkelti įtarimų keliančius vertybinius popierius, kuriuos jis teigia turįs, iš sąskaitų Šveicarijoje į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Lietuvos bankas sutiko apmokėti visas su šiuo sandoriu susijusias išlaidas. Nurodytą dieną AB bankas SNORAS perveda tik nedidelę dalį Šveicarijoje neva laikomų vertybinių popierių. Šiame etape LB atlieka atitinkamus veiksmus, kad banko veikla būtų stabili ir patikima. • 2011 11 11 Baigiamas AB banko SNORAS inspektavimas, inspektavimo komisija pradeda rengti inspektavimo rezultatų dokumentus. Atlikus inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami bankui. • 2011 11 16 Lietuvos banko valdybai pateikiama inspektavimo pažyma, patvirtinanti, jog kyla reali grėsmė, kad AB bankas SNORAS yra nemokus, o apskaitoje rodomi vertybiniai popieriai (daugiau kaip 1 mlrd. Lt vertės) laikomi ne banko naudai. 13 val. šaukiamas skubus Lietuvos banko valdybos posėdis, kurio metu, remiantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymais, iki 2012 m. sausio 16 d. yra skelbiamas akcinės bendrovės AB banko SNORAS veiklos apribojimas (moratoriumas). 14 val. 57 min. paskiriamas laikinasis banko administratorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymu, priima sprendimą perimti AB banko SNORAS akcijas visuomenėms poreikiams. Priežiūros institucija gali paskelbti moratoriumą, jei bankas per 5 dienas negali įvykdyti bent vieno kreditoriaus pagrįsto reikalavimo (dėl lėšų trūkumo banko sąskaitose). Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria banko laikinąjį administratorių. • 2011 12 07 AB bankui SNORAS iškeliama bankroto byla. Teismo sprendimu skiriamas bankroto administratorius. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo administruojamam bankui ir paskiria administratorių. LITERATŪRA 1. Informacija apie bankų veiklą 2012 m. antrąjį ketvirtį [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 19 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!