Lietuvių identitetas. Ar esame europiečiai?

Tautinė tapatybė tyrinėtojų nusakoma kaip sudėtinga ir abstrakčiai įvardijama, savo esme daugiamatė, persipynusi su daugeliu kitų kolektyvinių ir kultūrinių tapatybių.
Stiprėjant integracijos idėjoms, ryškėja sąvokų „europietis“ ir „nacionalinės valstybės pilietis“ sampratos skirtumai, keičiasi tapatinimosi pobūdis su savo šalimi. Šiuolaikinėje Europoje nacionalinių kultūrų įvairovė bei joje pasireiškianti kultūrų vienybė yra Europos pagrindas. Europos Sąjunga (ES) ir integracijos procesai ne tik keičia ES valstybių-narių vidinių institucijų ir politikų veiklą bei pobūdį, bet taip pat daro įtaką identitetams.
Tautinės tapatybės kaitos procesai Lietuvoje gana spartūs, jie veikiami socialinių, demografinių, ekonominių, kultūrinių pokyčių, globalizacijos, eurointegracijos ir panašiai. Šiame referate siekiama aptarti lietuvio tautinė tapatybės raišką, atsakyti į klausimą, ar esame europiečiai. Bandoma analizuoti, kas lemia tautinio identiteto raišką ir kodėl mes savęs dar nelaikome tikrais europiečiais.
Istorikų dėmesio centre buvo keliamas klausimas, ar Lietuva lygiagrečiai dalyvavo Europoje vykusiuose politiniuose ir kultūriniuose procesuose.
Kristina Puleikytė ir Laima Vaitiekūnaitė savo straipsnyje “Europinio tapatumo paieškos Lietuvoje” (publikuotas ) teigia, jog 1387 m. Lietuvos krikštas – formalus tuometinės LDK įstojimas į Europos valstybių bendruomenę, kuri tapatino save su lotyniškąja krikščionybe. Tačiau autorės pastebi, kad istoriografijoje taip ir neatsakyta į klausimą, ar po krikšto patys lietuviai suprato esantys Europos bendruomenės nariai, t.y. europiečiai.
Iki krikšto LDK ilgai turėjo menkus kontaktus su Vakarais. Lenkija Lietuvai buvo bene svarbiausias partneris, per kurį Lietuva galėjo susisieti su Vakarų civilizacija. K.Puleikytės ir L.Vaitiekūnaitės nuomone, tai tapo savotiška Lietuvos „bėda“, kai negalėdama „giliau“ pasiekti Europos, LDK kontaktai su Europa pavirsdavo polonizacija. Tačiau egzistavo ir Vokietijos įtaka Lietuvos „europietinimo“ procesams.
Po krikščionybės priėmimo Lietuvos visuomenėje susiformavo Vidurio Europos šalių visuomenės požymiai: baudžiava, bajoro luomas, luominė monarchija, cechai, reformacija, kontrreformacija, europinė švietimo sistema, universitetai, knygų rašymas ir spausdinimas. Taigi net jei lietuviai tuomet nesijautė europiečiais, tačiau pamėgdžiojo europietišką kultūrą.
XVII – XVIII a. įvardijamas civilizacijos augimo amžiumi. Tai pažymi Vilnius su europietiška švietimo sistema, tokios asmenybės kaip Klemensas Simanavičius, Laurynas Stuoka Gucevičius, įgiję...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!