Lietuviškos tapatybės paieškos (rašinys)

Tautinė tapatybė išskiria visas tautas ir jas padaro jas unikalias. Šiame pasaulyje yra daug tautų, tačiau kiekviena iš jų yra išskirtinė, kažkuo išsiskiria iš kitų. Dažnai iškyla klausimas, kuo tautinė tapatybė svarbi, koks jos vaidmuo ir ar bėgant laikui ji keičiasi. Remdamasi M. Daukšos „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ ir M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir savo asmenine patirtimi, aptarsiu šiuos klausimus, problemas.
Tauta neegzistuoja be gimtosios kalbos, papročių, gimtosios žemės. Visus šiuos elementus išskiria Mikalojus Daukša XVI a. parašytoje garsiojoje „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“. Daukša skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą, iškelia ją kaip didžiausią tautos vertybę: „Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti...“ Jis smerkia prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą, nesirūpinimą jos ugdymu: „ Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba...“ Daukša teigia, kad prigimtis labiausiai susaisto žmogų su tauta, valstybė nesumenksta ir kalba išlieka, jei tautiečiai myli ir saugo savo kalbą. Taip pat Daukša akcentuoja ir gamtos svarbą, per gamtą reiškiasi Dievas. Neprieštaraudami gamtai, imdami iš jos pavyzdį žmonės gali darniai sugyventi ir susikalbėti. Nė vienam gyvūnui nešauna į galvą keisti savo prigimtį, todėl žmogus neturi pažeisti gamtos tvarkos : „Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala- krankti kaip varnas, ožys staugti kaip liūtas, o liūtas- bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis...“ Taigi, gimtosios kalbos paniekinimas lygus prigimties išsižadėjimui ir priešinimuisi Dievo ir gamtos tvarkai, tautos nebeliks jei žmonės nekalbės gimtąja kalba ir nesaugos jos.
Laikui bėgant, tauta ir jos charakteris iškrypo , bruožai pakito. Tai puikiai atsispindi Mariaus Ivaškevičiaus dramoje „Madagaskaras“. Autorius pasitelkdamas ironiją šaiposi iš tautos ydų, paneigia mitus. Pagrindiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!