Lietuva nacių okupacijos metais (1941 – 1944) (skaidrės)

Lietuviai eksportavo daug maisto į Vokietiją.
Vokietija sulaužė nepuolimo sutartį ir užpuolė SSRS.
1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir SSRS. Vokietija sutartį sulaužė 1941 m. birželio 22 d.
Lietuva virsta Ostlando dalimi.
Krašto ūkis prijungtas karo tikslams.
Lietuvius bandyta įtraukti į SS legionus.
Reikėjo ieškoti kompromisų, nes, kaip žinoma, „Žaibo karas“ Vokietijai nepavyko, ir jai ėmė trūkti jėgų, paprastai tariant, „patrankų mėsos“.
Padėtis frontuose ypač nuo 1942 metų rudens ir 1943-iųjų pradžios tapo kritiška. Pralaimėjus Staliningrado mūšį, ėmė keistis ir Vokietijos politika. Tuomet ir prasidėjo papildomų karinių dalinių, tautinių Waffen-SS („Ginklo SS“) dalinių formavimas, visų pirma iš germaniškų tautų. 1942–1943 metų sandūroje tokie daliniai suformuoti Latvijoje bei Estijoje, tuo pat metu SS legioną nutarta sudaryti ir Lietuvoje.
Buvo kuriamos slaptos priešinimosi naciams organizacijos.
1941 vėlyvą rudenį pradėjo kurtis slaptos lietuvių pasipriešinimo organizacijos: Lietuvių frontas (LF), Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės armija ir kitos.
LLA buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA (Lietuvos laisvės armija) buvo įkurta 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje.
Prieš vokiečius kovojo ir sovietiniai partizanai.
Raudonieji partizanai, tarybiniai partizanai - antinacistinio pasipriešinimo judėjimo dalyviai Antrojo pasaulinio karo metu, partizaninio karo metodais TSRS teritorijoje (tarp jų ir LTSR) kovoję su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. Partizaninis judėjimas buvo koordinuojamas TSRS valdžios. Esminis partizaninio judėjimo tikslas buvo pakirsti Trečiojo Reicho užnugarį.
Deja, atsirado ir kolaborantų.
Valdžios, ideologijų kaita, okupacijų ir karo padariniai vertė Lietuvos gyventojus apsispręsti: kolaboravimą lėmė politiniai, ekonominiai, ideologiniai, tautiniai, psichologiniai ir kiti veiksniai. 1940–41 sovietinė okupacinė valdžia Lietuvoje steigė kolaborantines valdžios institucijas, kurios turėjo būti tarpininkės tarp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!