Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metais

Disidentas – žmogus, nepripažįstantis viešpataujančios ideologinės doktrinos.
Pasibaigus partizaniniam karui tapo aišku, kad komunistinė sistema Lietuvoje įsitvirtino ilgam. Žmonėms neliko nieko kito, kaip tik prisitaikyti prie režimo. Ginkluotą kovą keitė taikios priešinimosi esamai valdžiai formos. Prasidėjo disidentinis judėjimas.
4. Partizaninio karo įtaka.
Veikla:
1. Kūrėsi nedidelės pogrindinės antisovietinės jaunimo organizacijos;
2. Slapta, viešose vietose nuplėšiamos sovietinės vėliavos, iškeliamos trispalvės;
3. Platinami atsišaukimai prieš komunistų valdžią;
4. Minimos uždraustos tautinės ir valstybinės sukaktys, švenčiamos religinės šventės;
5. Reiškiama pagarba niekinamai Katalikų bažnyčiai;
6. Dainuojamos patriotinės dainos, demonstratyviai atsisakoma kalbėti rusiškai.
7. Žavėjimasis roko kultūra, hipių judėjimas
Lietuvių išeivijos politinė veikla ir pasaulio lietuvių bendruomenės
Vyriausiasis Lietuvos išsilaisvinimo komitetas
1. VLIK – autoritetingiausia išeivių organizacija, skirta ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje, rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimu, vadovavo Steponas Kairys.
2. Įkurta 1943, ji 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Informavo pasaulio valstybes apie padėtį Lietuvoje, leido informacinius leidinius, rengė suvažiavimus. Su juo bendradarbiavo ir ryšius palaikė Lietuvos partizanai, kitos išeivių organizacijos.
3. Nuo XX a. 6-ojo deš. vid. VLIK persikėlė į JAV ir bendradarbiavo su JAV, Didžiosios Britanijos valdžia. O
4. rganizacijos vadovai siuntė memorandumą JAV ir Didžiosios Britanijos vadovams, prašydami nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS.
5. Veikė iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
6. 1949 m. VLIK paskelbta Lietuvių chartija kvietė kiekvieną lietuvį įsipareigoti lietuvybei, jausti tautinį solidarumą, ragino išlaikyti ir puoselėti tautinę savimonę, kalbą, papročius. Chartijoje skelbti principai Vakarų pasaulyje padėjo formuoti teigiamą lietuvių tautos įvaizdį. Šis dokumentas tapo savotiška išeivių konstitucija.
Lietuvos diplomatinė tarnyba
1. Lietuvos laisvės byla rūpinosi taip pat savo veiklos nenutraukusi Lietuvos diplomatinė tarnyba (vadovavo diplomatas Stasys Lozoraitis), ji simbolizavo nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą.
2. Į Amerikos lietuvių politinio lyderio vaidmenį taip pat pretendavo ir Amerikos lietuvių taryba. Todėl tarp šių institucijų vyko šiokia tokia trintis.
3. Kita vertus, ligtolinį VLIK vadovaujamąjį vaidmenį pamažu užgožė jo paties pagal Lietuvių chartiją įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB).
4. 1958 m. Niujorke sušauktas pirmasis PLB seimas. PLB...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!