Lietuva Maironio poezijoje

 Lietuva Maironio poezijoje Rašinys 2003 Padubysio slėniai, miškai ir kalvos – senų istorinių tradicijų kraštas. Čia vyko atkakliausios lietuvių kovos su kryžiuočiais. Šita žemė ir davė lietuvių tautai poetą Maironį, kuris taip ilgesingai troško “prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų”. Rašydamas apie brangią Lietuvą, Maironis pirmiausia rašė apie savo gimtinę, savo gimtąjį Raseinių kraštą. Jo kūrinių vietovardžiai, peizažas, etnografija, veiksmo vieta, veikėjų charakteriai – viskas kilę iš Žemaitijos. Kaip šventraščio žodžius poetas ištarė Raseinius, Dubysą, Ventą, Šatrijos ir Medvėgalio kalnus. Prie žemaitiško peizažo sumaniai pridėjus Lietuvos sostinę Vilnių, senuosius Trakus, Nemuną, Šešupę, Viliją, išaugo visos Lietuvos meninis vaizdas. Apie ką Maironis be rašytų, jo kūrybos esmė viena – Lietuva. Kurį Maironio eilėraštį beskaitytume, iš jo dvelkia gimtosios žemės poezija. Lietuvą išties matome Maironio akimis: ir Nemuno vandenys, banguojantys tarp “kalnų, lankų”, ir “Dubysos atkrančiai žali”, ir čiurlenantis skaidrus upeliukas, kuriame mainosi vasaros dangaus atspindžiai. Kurdamas poetinį Lietuvos vaizdą, Maironis rėmėsi ir savo , ir tautos kultūrine atmintimi – poezijoje, etnografiniuose bei istoriniuose raštuose įtvirtintais Lietuvos vaizdiniais. Jo Lietuva – poetiškai apibendrinta, regima tarsi iš paukščio skrydžio su jos svarbiausiomis upėmis, su Baltijos jūra, miškais kalnais, su baltais dvarais ir bažnyčiomis, milžinkapiais ir piliakalniais. Viso šito puikiausi pavyzdžiai – eilėraščiai “Kur bėga Šešupė”, “Lietuva brangi”, “Nuo Birutės kalno”. Apibendrintą ir drauge konkretų, Lietuvos paveikslą Maironiui pavyksta atkurti taikliomis detalėmis. Štai net viename posme poetas leidžia gimtąją žemę išvysi, pajusti, išgirsti, visais metų laikais: Ar giedros išaušta pavasario dienos, Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, – Mums savo tėvynė graži visados. (“Kur bėga Šešupė”) Iš dabarties neįprastai lengvai peršokama į praeitį, tarsi ji tebebūtų čia pat. Trumpas vietos prieveiksmis čia sujungia mus, čia ir dabar esančius, su mūsų praeitimi: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo, Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus. Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė, Bus per amžius, kaip ir buvus,Lietuvos tėvynė! Maironis regi Lietuvą iš įvairių laiko perspektyvų. Ryškiai išsiskiria herojiška praeitis. Ji tampa dabarties stiprybės šaltiniu. Herojinių kovų už tėvynę eilėraščiai, nebepriklauso praeičiai. Eilėraštyje “Oi neverk, motušėle” įvedamas sudabartintas gedinčios žuvusio kario motinos motyvas. Susidaro įspūdis, kad veiksmas ne vyko, bet dar vyks: Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės Prie istorinio Lietuvos vaizdo šliejasi ir baladė “Jūratė ir Kastytis”, sukurta pagal L. Jucevičiaus legendą, ir eilėraščiai, apie aukščiausius Lietuvos kalnus. Kai kuriuose tekstuose istorinė ir sakmiška praeitis suartėjusios. Eilėraštyje “Vilnius” tarp kalnų miegantis Vilnius primena nugrimzdusį sakmių miestą: Antai pažvelki! Tai Vilnius rūmais Dunkso tarp kalnų plačiai! Naktis jį rūbais tamsiais kaip dūmais Dengia! Jis miega giliai! O baladiškame eilėraštyje “Trakų pilis” jaučiama gūdi nuotaika: Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai Trakų štai garbinga pilis! Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, O ji tebestovi dar vis. Lietuvos istorijos dvelksmas juntamas ir kituose istorijos kūriniuose: eilėraščiuose “Vilnius prieš aušrą”, “Milžinų kapai”, mokslinės vertės veikale “Lietuvos istorija”. Čia išsakytos mintys padeda suprasti, kaip stipriai rašytojas mylėjo savo kraštą, kaip niekada nenorėjo su juo skirtis, o jai trumpam išsiskirdavo, patirdavo neišsakomą graudulį ir ilgesį. Iš čia tik vienas žingsnis į vieną garsiausių poeto kūrinių- eilėraštį “Vakaras ant ežero Keturių kantonų”: Audžiau nurimęs aukso svajones Aušros spinduliais; Lėkė jos, skrido, pilnos malonės, Padangių keliais. Vedė jas paukščių kelias žvaigždėtas, Lydėjo širdis Į tolimąsias, į numylėtas Tėvelių šalis. Maironis nesižavėjo tuo, kas svetima. Egzotiška tolimų kraštų gamta nekėlė jam jokių jausmų, nors ji galbūt turtingesnė ir puošnesnė. Stebėdamas alpių grožybes (smaragdu žibančias ežero vilnis, nuostabų aromatą skleidžiančias puikiąsias rožes), poetas pajunta nenugalimą tėvynės ilgesį. Svajonėmis jis nejučia sugrįžta į gimtąjį kraštą: Ten kur palangėms stiepias sužiurę Žemčiūgų žiedai, Kur raudonmargę kreipia kepurę Jurginų pulkai. Lietuvos peizažas neatsiejamas nuo tautos kultūros, kuri Maironio giliausiu įsitikinimu, ryškiausiai tautosakoje. Todėl jo lyrikoje neretai apdainuojama “močiutė sengalvėlė”, “močiutė širdelė”, “senoji motulė”. Per Motiną poetas susijęs glaudžiais kraujo ir dvasios ryšiais su savo tauta, žeme, istorija. Visai kitomis spalvomis nušvinta “sesučių” Lietuva – šviesus, svajonių ir meilės ilgesio pripildytas mergiškas pasaulis. Įspūdingiausi jo pavyzdžiai – eilėraščiai “Už Raseinių, ant Dubysos”, “Tėvynės dainos”, “Mergaitė”, “Augo putinas”. Šie eilėraščiai neatsiejama Lietuvos vaizdo dalis. Kokia žiedų ir spalvų įvairove “pratrūksta” poetinis eilėraščio “Mergaitė” pasaulis: Pražydo, pasklido žiedai po laukus Ir pievas išpynė margai; Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, Žydėsiu, kaip žydi laukai. Apibendrinant būtų galima pasakyti, jog Maironio sukurtas Lietuvos vaizdas pasižymi dinamika, jis – labai konkretus ir kartu apibendrintas. Keliomis taikliomis detalėmis atkuriama Lietuvos geografinė erdvė, jos gamta ir žmonės, net jų būdas. Lietuvos praeitis Maironio poezijoje priartinta prie dabarties, gyva tautos atmintyje. Maironio kūryba nepaiso bėgančio laiko. Vis naujos kartos skaito ir dainuoja jo sukurtas eiles.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!