Lietuva Maironio kūryboje

Geriausi Maironio poezijos kūriniai tvirtai įėjo į lietuvių tautos kultūros lobyną. Meniškais vaizdais, stipria emocine jėga, klasikiniu paprastumu bei aiškumu Maironis savo poezijos kūriniuose žadino ir tebežadina ligi šiolei tėvynės meilę, apdainavo gimtojo krašto gamtos grožį.
Tėvynės meilė lydėjo poetą nuo pat gimtinės slenksčio prie vaizdingų Dubysos krantų iki paskutinės poilsio vietos po Kauno katedros skliautais. Dar studijų suole parašytos Lietuvos istorijos pratarmėje jaunasis poetas įrašė šiuos įsidėmėtinus žodžius: „Žemė, kur mes gimėme, augome ir pasenome, yra mums brangi ir miela, mylime ją kaip vaikai savo motiną, o jei kartais atsitinka persiskirti su ja ir išvažiuoti į tolimą šalį, tai sunku užturėti krintančias ašaras ir nuraminti suspaustą širdį. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tartum įgimtą tą meilę, kiekvienam yra brangi tėvynė." Šiuos prasmingus žodžius, kuriuos parašė dar labai jaunas būdamas, Maironis patvirtino visu savo gyvenimu bei kūryba.
Kurį Maironio eilėraštį beskaitytume, iš jo dvelkia gimtosios žemės poezija: ir Nemuno vandenys, banguojantys tarp „kalnų, lankų", ir „Dubysos atkrančiai žali", ir čiurlenantis skaidrus upeliukas, kuriame mainosi vasaros dangaus atspindžiai.
Maironio eilėraščiai tapo neatsiejami nuo lietuvių tautos, jie virto populiariausiomis liaudies dainomis. O žodžius „Graži tu, mano brangi tėvyne. . ." žino kiekvienas lietuvis, nesvarbu, kokio amžiaus, politinių pažiūrų, religinių įsitikinimų ar socialinės padėties jis bebūtų.
Jurginų pulkai.
Šios Lietuvos kraštovaizdžio detalės, atrodo, tokios kuklios šalia didingų Alpių kalnų, tačiau jos artimos ir mielos pasiilgusiai poeto širdžiai. Lietuvos peizažas neatsiejamas nuo tautos kultūros, kuri, Maironio giliausiu įsitikinimu, ryškiausiai atsispindi tautosakoje. Gal todėl jo lyrikoje neretai apdainuojama „močiutė sengalvėlė", „močiutė širdelė", „senoji motulė" — augintoja, ramintoja, auklėtoja. Per ją, motiną, poetas susijęs glaudžiausiais kraujo bei dvasios ryšiais su savo tauta, su savo žeme, jos istorija ir jos žmonėmis, su jų vargais ir likimu. O tas likimas toks skaudus.
Dėl to dažname eilėraštyje skamba poeto kančia ir rūpestis. Eilėraštyje „Lietuvis ir giria" žalioji giria kenčia kartu su lietuviu dėl spaudos draudimo:
Bet žalioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!