Lietuva baroko epochoje

Vidaus politikoje jis laviravo tarp ponų ir vidutinių bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus 1578 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų aukščiausias apeliacines teismo instancijas - vyriausiuosius tribunolus, patvirtino II Lietuvos Statuto (1566) pataisas, toleravo Lietuvos ponų oligarchiją. Stiprindamas valdovo valdžią kovojo su lenkų ponų grupuotėmis (Zborowskiais ir kitais), rėmėsi bajorų lyderiais (Lenkijos karalystės didžiuoju etmonu Janu Zamoiskiu) ir Katalikų bažnyčia,. 1579 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą; po to buvo įkurtos jėzuitų kolegijos Polocke (1580), Rygoje (1582), Tartu (1584). Reguliuodamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius dažnai leisdavosi į kompromisus. Steponas Batoras susitirpino Lenkijos ir Lietuvos kariuomenę: atsisakė visuotinio šaukimo ir ėmė samdyti karius (vokiečių, vengrų husarus). Kartu pasiekė, kad Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimai priimtų nutarimus rinkti karo mokesčius.
Užsienio politikoje rūpinosi prie Abiejų Tautų Respublikos prijungti visą Livoniją. Ją užimti stengėsi ir Rusija, pradėjusi Livonijos karą (1558-1583).
Mirus Steponui Batorui, į Respublikos sostą buvo išrinktas Zigmantas Vaza. Švedijos karaliaus sūnus. 1588 m. jis patvirtino III Lietuvos Statutą. 1592 m. (po tėvo mirties) paveldėjo Švedijos sostą, bet buvo nuverstas. Siekdamas susigrąžinti, paskalbė prisijungiąs prie Respublikos šiaurinę Estiją. Kita karo priežastis su Švedija tai kad Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūros pakrantėse ir užkariauti Livoniją. Būdamas valdovu, siekė įvesti absoliutizmą. Šių ketinimų turėjo atsisakyti dėl 1606 m. Zebrzydowskio vadovaujamo bajorų maišto, nors jį ir numalšino.
Mirus Zigmantui Vazai tais pačiais metais 1632 buvo išrinktas valdovu Vladislovas Vaza. Per Abiejų Tautų Respublikos karą su Rusų valstybe 1610 rusų bajorijos dalies buvo išrinktas jos caru, bet sosto negavo. 1617 su kariuomene bandė užimti Maskvą, 1632-1634 dalyvavo Smolensko kare. Polianovkos taika (1634) atsisakė pretenzijų į Rusų valstybės sostą. Kaip Švedijos karalių palikuonis, stengėsi gauti ir Švedijos karaliaus sostą; dėl to 1635 Abiejų Tautų Respublika kariavo su Švedija. Vladislovas Vaza buvo karaliaus valdžios stiprinimo šalininkas, kovojo su didikais. Palyginti su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!