Lietuva 6-9 dešimtmetyje

• 1944-1953 – tai antisovietinė rezistencija, partizaninis karas. 1- oje vietoje dvasinė rezistencija – tautos nesusitaikymas su esama padėtimi, laukimas permainų, religijos, papročių išsaugojimas. Sovietinės mobilizacijos boikotas, rinkimų boikotas, priešinimasis kolektyvizacijai, nestojimas į partiją. Aukščiausioji rezistencijos forma – partizaninis karas, jai branduolį sudaro Plechavičiaus rinktinė. Jėgos nelygios, pagalbos iš užsienio nesulaukta, partizaninis judėjimas išsigimsta į žvėriškumus ir galų gale viskas paskęsta kraujyje.
• Pilietinis pasipriešinimas po 1953 m. pasireiške ne tik pogrindine veikla, bet ir viešais protestais bei demonstracijomis. Šioms akcijoms buvo pasirenkamos tam tikros progos: 1955, 1956, 1957 metais Vilniuje ir Kaune masiškai paminetos Velines. Demonstrantai netgi susireme su milicija. Taip viešai protestuota prieš draudima mineti religines šventes. 1972 m. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, sušukes „Už Lietuva !“, viešai susidegino devyniolikmetis moksleivis Romas Kalanta. Jo laidotuviu diena ir minint mirties metines vyko vienos didžiausiu visoje SSRS protesto akciju, kuriose reikalauta laisves Lietuvai.
• Susilpnejus tolitariniam režimui 1955-1959 m., Lietuvoje vel sustiprejo antisovietinis sajudis. Jam turejo itakos ir 1955-1956 m. ivykiai Lenkijoje ir Vengrijoje. Pirma karta po rezistencijos nuslopinimo atvira politinio protesto akcija Lietuvoje ivyko 1955 11 02 Kaune. 1955-1958 m. Valstybes saugumo komitetas (KGB) išaiškino nelegalia organizacija, kuriu veikloje dalyvavo 303 žmones, daugiausiai jaunimas.
• Pasipriešinimo sajudžio susiformavimas totalitarineje sovietineje sistemoje yra unikalus reiškinys. Lietuvoje pasipriešinimas niekada nebuvo visai išnykes. Ginkluotajai rezistencijai išsekus, Lietuvoje eme ryšketi nauja pasipriešinimo forma, daugelio autoriu vadinama pasyviosios rezistencijos vardu.
• Tyrinejant neginkluotaji pasipriešinima sovietiniam režimui galima išskirti du jo etapus. Pirmasis apimtu šeštaji dešimtmeti – septintojo dešimtmecio viduri, N. Chrušciovo „atšilimo“ laikotarpi, antrasis – septintojo dešimtmecio pabaiga – aštuntaji dešimtmeti, sastingio perioda. Toks skirstymas nulemtas Sovietu Sajungos vidaus politikos, tarptautines situacijos pokyciu, sukelusiu ir stimuliavusiu tam tikru išskirtiniu, palyginus su ankstesniu laikotarpiu, bruožu atsiradima rezistencineje veikloje bei turejusiu itakos pasipriešinimo sajudžio genezei.
• Vienas iš svarbiausiu uždaviniu, kuriuos sovietine valdžia sau buvo užsibrežusi – tai izoliuoti visuomene, išdraskyti...

Daugiau informacijos...