Lenkijos socialinės apsaugos sistema

“Valstybės socialinio draudimo sistema yra valstybės nustatytų socialinių, ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems valstybės gyventojams, o taip pat įstatymu numatytais atvejais ir apdraustųjų šeimos nariams reikalingas lėšas ir paslaugas, jei jie negali pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.” (K. Levišauskaitė, G. Rūkšys. Valstybės finansai. VDU, 2003). Dauguma šalių turi savo identifikuotas socialinio draudimo sistemas.
Daugelyje Europos valstybių iki devintojo dešimtmečio pabaigos socialinė politika ir socialinė apsauga buvo suprantama beveik vien kaip socialinių išmokų ir socialinių pašalpų sistema. Tokią socialinę politiką galima pavadinti “pasyviąja” socialine politika. Daugelis tuometinės socialinės apsaugos dalyvių ilgą laiką išlikdavo tik kaip pašalpų gavėjai, neturėdami motyvacijos grįžti į aktyvų darbinį gyvenimą. Centrinėje kontinentinės Europos dalies šalyse (tame tarpe ir Lenkijoje) buvo šiek tiek institucinio universalaus modelio bruožų, tačiau faktiškai joje dominavo valstybinė darbo rinka paremta socialine apsauga, kurios svarbiausią dalį sudarė valstybinio socialinio draudimo sistema, veikianti einamųjų įmokų-išmokų pagrindu. Tokiame modelyje didelę reikšmę socialinių išmokų dydžiui turėjo vyraujanti padėtis darbo rinkoje.
Lenkija turi senas socialinio draudimo tradicijas, su kai kuriais perskirstymo elementais. Iki neseniai įvykusių reformų Lenkijos socialinė sistema kažkuriuo atžvilgiu buvo tarpinėje padėtyje tarp “Bismarko” ir “Beverdžio” socialinio draudimo modelio sistemų.
Labiausiai 1997-2001 metų reformos paveikė keturias socialinės apsaugos sritis: pensijų sistemą, švietimo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą ir socialinės apsaugos administravimą.
Šio darbo tikslas trumpai apžvelgti Lenkijos socialinio draudimo sistemą ir joje vykstančias reformas.
Lenkijos socialinės apsaugos sistemai būdinga susiliejimas valstybinių įsipareigojimų, vietinių iniciatyvų ir regioninių taktikų. Nepaisant to atsiranda vis daugiau žmonių balansuojančių ties skurdo riba. 16,5% gyventojų gyvena skurde. Šiuo metu pats svarbiausias kriterijus, apsprendžiantis teigiamą socialinį statusą – turėti darbą. Šis faktorius tampa riba skiriančia lenkus nuo skurdo.
Socializmo žlugimo laikotarpio procesai labai įtakojo Lenkijos darbo rinką. 1993 m. bedarbystė šalyje išaugo iki 16%. Po šios pradinės fazės sekė laikinas bedarbių skaičiaus mažėjimas (iki 10%), dėl privataus sektoriaus plėtros. Tačiau 2002 m. bedarbystė vėl išaugo iki 17,8% . Tarp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!