LDK ir viduramžių Lietuvos konspektas

LDK ir viduramžių Lietuvos konspektas Mindaugas (~1200-1263) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1236–1253), pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263) ir Lietuvos valstybės įkūrėjas. Treniota (1210-1264) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263-1264), kunigaikščio Lengvenio ir Mindaugo sesers sūnus. Vaišelga (Vaišvilkas) (1223-1267) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1264-1267), vyriausias Mindaugo sūnus. Švarnas (1230-1270) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1267-1269), Cholmo ir Haličo-Voluinės kunigaikštis (1264-1269). Traidenis (mirė 1282) – Lietuvos didysis kunigaikštis tarp 1269-1282 metų. Butigeidis (1240-1291~) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1285-1291) Butvydas – Pukuveras (mirė 1295) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1291-1295) Vytenis (~1260-1316) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1295-1316 m.), Butvydo sūnus. Gediminas (~1275-1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1316-1341), Vilniaus, kaip sostinės, įkūrėjas, diplomatinėmis priemonėmis stiprinęs LDK. Jaunutis (~1300-1366) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1341-1345), paveldėjęs sostą po tėvo Gedimino mirties. Algirdas (1296-1377) – Vitebsko kunigaikštis (~1318-1345), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377), Gedimino sūnus, prijungęs daug rytinių žemių, kovėsi prieš mongolus-totorius. Kęstutis (1297-1382) – LDK submonarchas (1345-1381) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382), Gedimino sūnus, Vytauto ir Žygimanto tėvas. Jogaila (1348-1434) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Vytautas Didysis (1350-1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1401-1429), Čekijos (Bohemijos) karalius (1421-1423). Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Skirgaila (1353-1397) – lietuvių kunigaikštis (1386-1392), Algirdo sūnus. Švitrigaila (~1370-1452) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432), Algirdo sūnus. Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties. Žygimantas Kęstutaitis (~1365-1440) – Naugarduko (1398-1421), Starodubo (1421-1440), Lietuvos didysis kunigaikštis (1432-1440), jauniausias Kęstučio sūnus. Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1440-1492), Lenkijos karalius (1447-1492), Jogailos sūnus. Aleksandras (1461-1506) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1492-1506) ir Lenkijos karalius (1501-1506), Jogailos anūkas. Žygimantas Senasis (1467-1548) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548). Pranciškus Skorina (1485-1551) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, humanistas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Bona Sforca (1494-1557) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina, kilusi iš galingos italų hercogų giminės. Abraomas Kulvietis (~1510-1545) – Lietuvos protestantas, aukštesniosios mokyklos Vilniuje steigėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Martynas Mažvydas (~1510-1563) – Mažosios Lietuvos protestantų veikėjas, pirmosios lietuviškos spausdintos knygos „Katekizmas“ (1547) autorius. Mikalojus Daukša (~1532-1613) – Lietuvos katalikų kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, „Postilės“ autorius. Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas. Žygimantas Augustas (1520–1572) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548 – 1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572), paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Henrikas Valua (1551–1589) – paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Steponas Batoras (1533–1586) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576), Lenkijos karalius (1575–1586), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586) Jonas Chodkevičius (1537-1579) – LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas. Motiejus Strijkovskis (1547-1593) – lenkų kilmės istorikas, poetas, parašęs pirmą Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. DATŲ CHRONOLOGIJA 10 tūkst. m. pr. Kr. – dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikūrė pirmieji nuolatiniai gyventojai. 98 – romėnų istorikas K. Tacitas knygoje “Germanija” pirmą kartą pamini aisčius (baltus). 1009 – pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 1201 – Dauguvos žiotyse vokiečiai įkūrė Rygos miestą. 1202 – įsteigtas kalavijuočių (Livonijos) ordinas. 1230 – prūsų žemėse įsikūrė kryžiuočių (teutonų arba vokiečių) ordinas. 1236 – Saulės mūšis (sumuštas Kalavijuočių ordinas susijungė su Kryžiuočių ordinu) 1236–1263 – Mindaugo valdymas. 1251 – Mindaugo krikštas. 1252 – įkurta Klaipėda. 1253 07 06 – Mindaugo karūnavimas. 1260 – prie Durbės sutriuškintas kryžiuočių ordinas. 1260–1274 – Herkaus Manto vadovautas prūsų sukilimas prieš kryžiuočių ordiną. 1263 – Mindaugo nužudymas. Lietuva tapo Didžiąja kunigaikštyste (LDK). 1267 – galutinai pavergti kuršiai. 1270–1282 – Traidenio valdymas. 1295–1316 – Vytenio valdymas. 1298 – Vytenio sąjunga su Rygos arkivyskupu. 1316–1341 – Gedimino valdymas. 1323 – Gedimimo laiškai popiežiui ir Hanzos miestams; Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip LDK sostinė. 1324 – Gedimino sudarytos 4 metų paliaubos su Ordinu. 1325 – Gedimino sąjunga su Lenkijos karaliumi Vladislovu Lokietka. 1329 – Ordinas su Čekijos karaliumi įsiveržė į Lietuvą. 1330 – Vokietijos imperatorius Liudvikas IV Bavarietis „padovanojo“ Lietuvą kryžiuočiams. 1336 – kunigaikštis Margiris ir jo kariai gynė Pilėnų tvirtovę. 1338 – LDK pralaimėjo Galialaukių mūšį prieš Vokiečių ordiną. 1345–1382 – Algirdo ir Kęstučio valdymas. 1348 – Strėvos mūšis tarp Algirdo, Kęstučio ir kryžiuočių kariuomenių. 1362 – Kauno sugriovimas. 1362 – Algirdas nugalėjo mongolus totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje. 1370 – Rūdavos mūšis tarp LDK ir Vokiečių ordino. 1377 – mirė Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas 1379 – Jogailos ir Kęstučio paliaubos su ordinu. 1380 – Dovydiškių sutartis tarp Jogailos ir Vokiečių ordino (Jogaila pasižadėjo nepadėti Kęstučiui, jei jį pultų kryžiuočiai) 1381 – Kęstutis netikėtai užėmė Vilnių. 1382 – Kęstučio nužudymas. Vytautas pradėjo žygius tėvonijai atgauti. (Jogaila įkalino Kęstutį su Vytautu Krėvos pilyje, po savaitės Kęstutis mirė, o Vytautui pavyko pabėgti.) 1382 – Dubysos sutartis (kryžiuočiams atiduoda Žemaitiją iki Dubysos). 1385 08 14 – Krėvos unija (sutartis). 1386 02 15 – Jogailos krikštas. 1386 03 04 – Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 – Lietuvos krikštas; pirmoji bajorų privilegija; įkurta Vilniaus vyskupystė. 1392–1430 – Vytauto valdymas. 1392  – Astravos sutartis (Vytautas tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldus Jogailai). 1397 – įkurta pirmoji mokykla Lietuvoje 1398 – Salyno sutartis (kryžiuočiams atiduodama Žemaitija iki Nevėžio). 1399 – Vorkslos mūšis, (Vytautas pralaimi mongolams totoriams. Tai pirmas popiežiaus paskelbtas kryžiaus žygis, vadovaujamas lietuvio). 1401 – Vilniaus – Radomo sutartis tarp Vytauto, Jogailos ir lenkų bajorų. (Vytautas pakartoja savo priklausomybę nuo Jogailos ir Lenkų bajorų). 1404 – Racionžo taika tarp Vytauto ir ordino. 1409 – žemaičių sukilimas prieš ordiną ir galutinis išsivadavimas. 1410 07 15 – Žalgirio mūšis. (galutinė LDK ir Lenkijos pergalė prieš Kryžiuočių ordiną). 1411 – Torūnės taika. (LDK ir Lenkijos taika su kryžiuočiais. Kryžiuočiai atidavė Žemaitiją Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos mirties). 1413 – Vytautas apkrikštija Žemaitiją. 1413 – Horodlės sutartis (apsprendė LDK vidaus raidą bei santykius su Lenkija). 1415 – lietuviai laimėjo bylą prieš ordiną Konstancoje, Šveicarijoje. 1417–1421 – Medininkuose įkurta Žemaičių vyskupystė. 1418 – žemaičių valstiečių sukilimas. 1422 – Melno taika (kryžiuočiai Žemaitiją visiems laikams pripažino Lietuvai). 1429  – Lucko suvažiavimas (Šv. Romos imperatorius Zigmantas pasiūlo Vytautui karūnuotis Lietuvos karaliumi). 1430 10 27 – mirė Vytautas. 1430–1432 – Švitrigailos valdymas. 1432 – 1440 – Žygimanto Kęstutaičio valdymas. 1434 – Žygimanto Kęstutaičio privilegija (sulygino katalikų ir stačiatikių bajorų teises; didysis kunigaikštis neberinko iš valstiečių, priklausančių bajorams, mokesčių (jie likdavo bajorams)). 1435 – Pabaisko mūšis tarp Žygimanto ir Švitrigailos (Žygimantas Kęstutaitis nugalėjo Švitrigailą ir jį rėmusį Livonijos ordiną). 1440-1495 – Kazimiero valdymo laikotarpis. 1447 – Kazimiero privilegija (Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo pradžia). 1468 – Kazimiero teisynas. 1492-1506 – Aleksandro valdymo laikotarpis. 1492 – Aleksandro privilegija (labai sustiprina Ponų tarybos įtaką Lietuvoje). 1501 – Melniko aktas tarp LDK ir Lenkijos 1506-1548 – Žygimanto Senojo valdymo laikotarpis 1512-1522 – LDK-Maskvos karas 1514 – Oršos mūšis (prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę laimėjo LDK). 1519 – įkurta pirmoji spaustuvė LDK teritorijoje (įkūrė Pranciškus Skorina). 1522  – išspausdinta pirmoji knyga LDK teritorijoje (P. Skorinos „Mažoji kelionių knyga“ (gudiškai)). 1529 – pirmasis Lietuvos statutas. 1534-1537 – trečiasis karas su Maskva. 1544-1572 – Žygimanto Augusto valdymo laikotarpis. 1544 – įsteigtas Karaliaučiaus universitetas. 1547 – išspausdinta pirma lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (Prūsijoje, Karaliaučiuje) 1547  – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vestuvės 1548-1572 – Žygimanto Augusto valdymas. 1550 – Barbora Radvilaitė karūnuota Lenkijos karaliene. 1557 – Pasvalio sutartis tarp LDK ir ordino. 1557 – Valakų reforma (žemės reforma, galutinai įbaudžiavinusi Lietuvos valstiečius). 1558-1583 – Livonijos karas, baigęsis Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pralaimėjimu 1566 – Gardino sutartis, pagal kurią Livonija tapo Lietuvos provincija. 1566 – patvirtintas II Lietuvos Statutas. 1569 – į Lietuvą pakviečiamas Jėzuitų ordinas. 1569 – Liublino unija. SĄVOKOS Akras – ploto matas kai kuriose šalyse, jis lygus 0,4047 ha. Alodas – Vakarų Europos ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali šeimos žemės nuosavybė. Aukso Orda – mongolų-totorių valstybė, įkurta XIII a. 5 dešimtmetyje chano Batijaus. Bajorai – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Buržua – miesto gyventojas, turintis mieste nuosavybę ir verslą. Cechas – amatininkų sąjunga, normavusi jų kvalifikaciją, darbo laiką, pardavimo vietas, turimų pameistrių skaičių. Centralizacija – procesas, kurio metu kaupiama, telkiama į vieną vietą. Centralizuojant buvo naikinamas feodalų imunitetas ir stiprinama centrinė karaliaus valdžia. Chanas – mongolų totorių valstybės valdovas. Christianizacija – atvertimas į krikščionių religiją, krikščionybės platinimas. Činšas – feodalinė žemės renta, mokama pinigais arba natūra, baudžiauninkų arba žemės naudotojų piniginis mokestis žemės savininkui. Didikas – Lietuvos kilmingasis, kilmingųjų luome užimantis aukštesnę padėtį negu bajoras. Didysis etmonas – Vyriausiasis LDK bajorų pašauktinių kariuomenės vadas, per karą turėjęs didžiausią galią kariuomenėje, jo įsakymai prilygo didžiojo kunigaikščio įsakymams. Didysis kancleris – vienas svarbiausių Lenkijos ir Lietuvos valstybės pareigūnų, kuris prižiūrėjo valstybės įstatymų leidybą ir jų vykdymą, rūpinosi užsienio politika, vadovavo valdovo raštinei, buvo valdovo antspaudo saugotojas. Dinastija – tos pačios giminės valdovų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė. Dinastinė unija – vienos dinastijos valdoma valstybių sąjunga Domenas – Viduramžių Vakarų ir Vidurio Europos šalyse karaliaus, didžiojo kunigaikščio ar didiko paveldima žemės valda, įdirbama lažinių valstiečių. Duoklė – prievolė žemės ūkio produktais (grūdais, kiaušiniais, paukščiais, gyvuliais ir kt.), kurią valstietis turi atiduoti savo ponui už naudojimąsi žeme. Dvasininkija – išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų turintis luomas, nuo bajorų skiriasi tuo, kad šios teisės ir privilegijos nepaveldimos. Feodalas – feodo valdytojas, senjoras, dvarininkas Feodalizmas – visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje, paremta vasaline lenine sistema: monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės ir dalį valdžios vasalams, o pastarieji – žemesniesiems savo vasalams. Feodalai naudojo baudžiavinį darbą. Feodas – Vakarų Europoje feodalizmo laikais paveldima žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro už karinę ar administracinę tarnybą ir mokesčius. Gildija – pirklių susivienijimas, gynęs savo narių interesus ir privilegijas; Gotika – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius, kuriam būdingos smailos arkos, aštrūs profiliai, architektūros masės skaidymas dekoratyviniais elementais, sudėtingi skliautų raštai, geometriniai akmens raizginiai ir vitražai languose, gausios skulptūros pastatų fasaduose ir viduje, smailos, ažūrinės bokštų viršūnės. Herbas – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose. Hierarchija – griežta žemesnio lygio pareigų (titulų, laipsnių) pavaldumo aukštesnio lygio pareigoms, titulams, laipsniams tvarka Indulgencija – Romos katalikų bausmės už nuodėmes atleidimas, kurį popiežiaus vardu išduodavo katalikų bažnyčia už dalyvavimą kryžiaus žygyje, šventų vietų aplankymą arba pinigus. Investitūra – ceremonija, kurios metu vasalui suteikiami įgaliojimai. Būna pasaulietinė ir bažnytinė. Iždas – valstybės ar miesto (gali būti gildijos, cecho ir kt.) turimi finansiniai ištekliai. Įkapės – įvairūs daiktai, dedami į mirusiojo kapą. Kanceliarija – raštinė; įstaigos raštvedybos skyrius Karaimai – tiurkų grupės tauta Katalikybė – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka. Katedra – religinis pastatas ir vyskupijos centras. Kenesa – karaimų, išpažįstančių karaizmą, maldos namai. Kijevo Rusia – IX-XII a. vid. egzistavusi rytų slavų valstybė, kurios sostinė buvo Kijevas. Kirilica – slavų kalboms pritaikytas raidynas, sukurtas pagal graikų raidyną. Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI-XVI a. prieš kitatikius. Laidosena – mirusiojo laidojimo papročiai. Lauko etmonas – samdomosios (algininkų) kariuomenės vadas. Taikos laikotarpiu ši kariuomenė sudarydavo pilių įgulas. Lažas – prievoliniai baudžiauninkų darbai senjoro ūkyje; feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, baudžiavos apraiška. Lenas – feodalizmo epochoje žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro ta sąlyga, kad turėjo atlikti (karinę) tarnybą, dalyvauti teisme, atlikti pinigines ar kitas prievoles. Skirtingai nuo beneficijos lenas buvo paveldėtinis ir galėjo būti atimtas iš vasalo tik teismo sprendimu; vasalo ir senjoro santykius nustatydavo lenų teisė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė, XV a. buvusi didžiausia Europoje. Lietuvos Metrika – XIV a. pab. – XVIII a. pab. LDK dokumentų archyvas, kurį sudaro įvairūs teisiniai aktai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos bajorams, LDK sritims bei miestams, bajorystės, įvairių pareigybių ir žemių valdų suteiktys, diplomatiniai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija. Luomas – socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas. Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų, miesto teisė turėti savivaldą, susiklosčiusi XII-XIII a. Magdeburge. Šios teisės suteikimas atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių. Būdavo skiriamas vaitas, renkami tarėjai ir burmistrai. Vilnius – pirmasis Lietuvos miestas, gavęs tokią teisę Jogailos privilegija Monoteizmas – tikėjimas, kad yra vienas Aukščiausiasis Dievas ar Dievo vieningumu. Natūrinis ūkis – ūkininkavimo forma, kai gamybos rezultatus suvartoja patys gamintojai Omažas – ištikimybės priesaika senjorui Ordinas – fizinių asmenų bendrija, organizacija, kurią sieja bendra idėja, ypatingos gyvenimo taisyklės, pavyzdžiui: riterių ordinas, vienuolių ordinas. Ortodoksija – stačiatikybė arba griežtas nustatytų principų ir teiginių laikymasis, paklusimas doktrinai. Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis senųjų ikikrikščioniškųjų religijų atstovus. Pameistrys – amatininkas – praktikantas, kuris mokosi amato iš meistro. Ponų taryba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio patariamoji taryba, XVa. įgyjusi vykdomąją valdžią; rinko Lietuvos didįjį kunigaikštį. Nuo XV a. antrosios pusės ji tapo faktine LDK vyriausybe. Politeizmas – religija, kurioje tikima į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas. Popiežiaus bulė – popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!