Apie 1830 m. Matijas Šleidenas konstatavo, kad visi augalai yra sudaryti iš ląstelių, o Teodoras Švanas paskelbė tokį pat teiginį apie gyvūnus. Šie vokiečių mokslininkai apibendrino ne vien savo tyrimų, bet ir daugelio kitų mokslininkų, tyrusių audinius mikroskopais, duomenis. Šiandien neabejojame, kad visi mūsų aplinkos organizmai sudaryti iš ląstelių.
Organizmai gali būti sudatyti iš vienos ląstelės, tačiau daugelis jų, kaip ir mes patys, - daugialąsčiai. Ląstelė nėra vien struktūrinis vienetas. Ji kartu ir funkcinis atskirų organų ir viso organizmo vienetas.
Ląstelė yra elementari vientisa gyva sistema, susidedanti iš dviejų pagrindinių, nenutrūkstamai tarpusavyje susijusių dalių – citoplazmos ir branduolio. Branduolys apgauptas apvalkalu ir turi sulčių (nukleoplazmos), chromatino ir branduolėlius. Citoplazmoje yra daug susiformavusių struktūrų, išsidėsčiusių daugiau ar mažiau vienalytėje jos dalyje – vadinamojoje hialoplazmoje. Vienos jų yra bendros įvairiausių ląstelės struktūros – tai mitochondrijos, Goldžio kompleksas, ląstelės centras; augalinių ląstelių bendros yra taip pat plastidės. Kadangi kiekviena minėtų įvairių citoplazmos struktūrų turi dėsningas sandaros ir elgesio įvairiais ląstelės gyvybinės veiklos periodais ypatybes, imta manyti, kad jos visos atlieka tam tikras funkcijas. Dėl to jas pradėta lyginti su viso organizmo organais, ir atsirado terminas „organoidas”; minėtos struktūros, būdamos bendros įvairiausių ląstelių, matyt, atlieka svarbiausias universalias funkcijas, todėl ir imtos vadinti bendro tipo organoidais.
Branduolys – būtinas visų ląstelių, ir gyvūninių, ir augalinių komponentas. Branduolys ir citoplazma sudaro abipusiškai priklausomą sistemą, kurios abu komponentai negali ilgesnį laiką egzistuoti autonomiškai. Dauguma ląstelių turi vieną branduolį. Neretai vienoje ląstelėje (pavyzdžiui, kepenų arba žinduolių seilių liaukų) galima rasti du ar net tris branduolius. Yra ir daugiabranduolinių ląstelių, kur branduolių gali būti kelios dešimtys.
Branduolio forma daugiausia priklauso nuo ląstelės formos; ji gali būti ir visiškai netaisyklinga. Pavyzdžiui, apvalių ar panašių į rutulį, kubo formos arba daugiasienių ląstelių branduoliai paprastai yra apvalūs. Ištysusių, ritinio arba prizmės formos ląstelių (raumenų, kai kurių epitelinių audinių) branduoliai dažniausiai esti elipsės formos.
Stebint gyvą ląstelę, gerai...
Šį darbą sudaro 924 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!