Laidojimas Norberto Vėliaus Baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose

šiame darbe kreipsiu į laidojimo būdus bei įkapes.
įvade kaip žmogus, kurio pastabos apie vakarų baltų laidojimo papročius yra vertingiausios.
Galima suprasti kodėl, juk Wulfstanas savo metraščiuose pateikia informaciją, kurią išgirdo iš
tikrų lūpų keliaudamas, matydamas savo akimis. Tad šis faktas be abejo sukelia pasitikėjimo
jausmą ir leidžia pagrįstai jo pastabas laikyti naudingiausiomis tyrinėjant tam tikrus papročius,
šiuo atveju laidojimo. Wulfstanas daug informacijos pateikia apie vakarų baltų mirusiųjų
deginimą ir plačiai aprašo šermenis, remiantis BRMŠ 1-ojo tono įvadu, jis pirmasis šį laidojimo
būdą, kaip būdina baltams, paminėjo apie 890 metus. Iš Wulfstano. Taip pat baltų mirusiųjų
deginimą patvirtina Vokiečių ordino taikos sutartis su atkritusiais Pamedės, Varmės ir Notangos
sričių prūsais, sudaryta tarpininkaujant popiežiaus Nuncijui ir dalyvaujant Kulmo vyskupui.
Šiame šaltinyje matomas vokiečių ordino priešiškumas pagonybei bei jų ritualams, kurie, žiūrint
iš krikščioniškojo pasaulio, yra nuodėmė. Šaltinyje prūsai pasižada gyventi taikiai -
nebesilaikyti pagoniškų papročių ir kaip vienas iš jų yra įvardijamas mirusiųjų deginimas.
Taipogi mirusiųjų deginimo paprotį patvirtina ir archeologinių tyrinėjimų metu rasti palaikai.
Grįžtant prie Wulfstano pasakojimo gaunama informacijos apie šermenų laiką – trunka apie
vieną arba du mėnesius, o mirus karaliui arba kitam kilmingam žmogui apie pusę metų.
Sužinoma, kad šermenys esančios labai didelės, mirusysis guli ant žemės savo namuose
įšaldytas, o visi susirinkę puotauja ir žaidžia. Pačią paskutinę šermenų dieną visą likusį velionio
turtą pasidalija žirgų lenktynėms, o velionis galiausiai sudeginamas. Puotos per šermenis bei
žirgų lenktynės taip pat yra minimos Sūduvių knygelėje Jono Maleckio laiške Jurgiui Sabinui.
Šiame laiške, parašytame apie 1546 metus, randama, kad kaimiečių mirusiųjų kūnai aprengiami
drabužiais ir pasodinami ant kėdės, o šalia sėdintys artimieji geria alų ir linksminasi.
Faktas, jog baltai yra pagonys man nebuvo naujas atradimas Jau seniau esu skaičiusi ne vieną
šaltinį, kuriame atsispindi pagonybė. Vienas jų popiežiaus Inocento III, kuris savo bulėje
pastebi, jog Livonijos gentys Dievo malonę teikia ne pačiam Dievui, o kaip pats įvardija -
„kvailiems gyvuliams, lapuotiems medžiams, skaidriems vandenims, žaliuojančiomis žolėmis“.
Žinoma, negaliu pamiršti ir Petro Dusburgiečio, kuris teigia, jog „Prūsai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!