Kūrybos psichologijos teorija

 1. Kūrybos psichologijos sąvokos; pagrindinės tyrimų kryptys.
Kūrybiškumas – gebėjimas įžvelgti problemas, kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, greitai ir lengvai orientuotis probleminėje situacijoje, rasti savitą problemos sprendimo ūdą, sukurti nauja.
Divergentinis mąstymas – tai mąstymo rūšis, lemianti daugybės įvairių, originalių idėjų sukūrimą, tai mąstymas įvairiomis kryptimis.
Konvergentinis mąstymas – priešingas divergentiniam mąstymui.
Metakognityviniai gebėjimai – individo gebėjimas mąstyti savo paties mąstymu.
Kūrybiškumo ugdymas – kūrybinių gebėjimų (jų kognityvinių, asmenybės, emocinių komponentų) atsiskleidimas (vystymasis) mokantis pagal specialią programą ir sudarius tinkamas sąlygas.
Intelektas – tai pažintiniai gebėjimai, kurie padeda žmonėms spręsti problemas ir sėkmingai veikti, adaptuotis kultūroje, kurioje gyvenama. Intelektas priklauso nuo asmens kognityvinių, socialinių ir elgesio ypatumų.
Gebėjimai – tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės žmogaus ypatybės, padedančios sužinoti, išmokti bei sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą. Skiriami bendrieji ir specialieji gebėjimai: bendrieji gebėjimai – pažintinės asmenybės savybės, kurių reikia bet kokiai protinei veiklai; specialieji gebėjimai – psichinės savybės, padedančios sėkmingai atlikti kokią nors veiklą. Jų atsiskleidimas priklauso nuo įgymių, asmenybės savybių ir ugdymo, ypač senzityvių periodų metu.
Gabumai – gebėjimų visuma, nulemianti išskirtinius pasiekimus kurioje nors srityje. Gabumai suprantami kaip „dovana“, tačiau jų atsiskleidimą nelemia įgymiai, asmenybės savybės, motyvacija, socialinės aplinkos įtaka ir visuomenės požiūris.
Kūrybiškumo ugdymo programa – kūrybiškumo ugdymo sistema, leidžianti ugdyti kūrybiškumą grupėje pritaikius tinkamiausius metodus ir sukūrus palankią kūrybinę atmosferą, leidžiančią atskleisti ir išplėtoti individų kūrybinius gebėjimus. Lemiamą reikšmę vaidina tinkamų metodų, išlaisvinančių kūrybines galias ir padedančių įveikti vidinius k9rybiškumą slopinančius kontrolės mechanizmus, parinkimas.
Pagrindinės tyrimų kryptys:
• Kūrybiškumas tyrinėjamas gabumų kontekste. Siejamas su žmogaus protu, intelektu, gabumais kartais net sutapatinamas;
• Psichometrinė kryptis. Akcentas į bandymą įvertinti kūrybiškumą. Metodinis įvertinimas pagal tam tikrus kriterijus, naudojami projekciniai metodai;
• Sisteminis požiūris į kūrybiškumą. Tai šiuolaikinė tyrimų kryptis, analizuojanti kūrybiškumą sudėtingame asmenybės, visuomenės ir kultūros kontekste;
• Kūrybos produktų analizė, pagrindinis dėmesys skiriamas į kūrybos produktų analizavimą ir vertinimą.
• Kūrybiškumas siejamas su asmenybės sklaida ir saviaktualizacija;
2. Kūrybiškumo modeliai (Guilford, Torrance, Urban,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!