Kūrybos psichologija

Sparčiai kintančiame pasaulyje vis labiau vertinamas kūrybiškumas, sugebėjimas kelti naujas originalias idėjas. Kūrybingos asmenybės ugdymas – tai ilgas ir nuoseklus procesas.
Žavimės kūrybingais, originaliais žmonėmis, tačiau jų nėra daug. Kyla klausimas, kur dingsta gabūs, klausinėjantys, originalūs, turintys savo nuomonę vaikai? Dažnai jie, sulaukę tam tikro amžiaus (7-10 metų), tarsi išnyksta, tampa panašūs vieni į kitus. Nemaža problema – mokinių rašiniai (vienodėjantys, trumpų sakinių).
Mokyklose būtini pokyčiai, kad ugdytume sumanius ir kūrybingus vaikus. Juk gabumai ir talentas reikšmingi ir asmenybei, ir visuomenei. Norėtųsi, kad atsirastų kuo daugiau tėvų ir pedagogų, kuriems rūpėtų vaikų gabumai ir kūrybiškumas. Mokytojai turėtų mokėti vadovauti nepriklausomiems, mąstantiems, pasitikintiems savimi ir mokantiems apginti savo nuomonę mokiniams.
Dar ir šiandien nėra vienodos nuomonės apie tai, kokia asmenybė gali būti laikoma kūrybinga, kas nulemia kūrybiškumą. Darbe aptariama kūrybiškumo samprata, kūrybinės veiklos specifika, nurodomi kūrybiškumo komponentai, ugdymo metodai.
Kūrybiškumo sąvoka (angl. creativity) apibrėžiama įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka, kad tai asmenybės sugebėjimas atrasti nauja. Kūrybiškumo bruožus tyrinėjo J. P. Guilford (1981), E. P. Torrance (1976), J. Almonaitienė (1997), A. Petrulytė (1995, 2001) R. Žukauskienė (1999), D. Grakauskaitė-Karkockienė (2002) ir kt. Kūrybiškumo reiškinys apibrėžiamas labai skirtingai. Iš esmės skiriasi psichologinis, pedagoginis kūrybiškumo traktavimo aspektai. Psichologijoje kūrybiškumas dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis, padedančiomis atrasti kažką nauja ir kartu vertinga (Petrulytė, 2001). Psichologai kūrybiškumą traktuoja kaip asmenybės bruožą, savybę, kaip žmogaus gebėjimą kūrybiškai mąstyti, kaip kūrybišką elgesį. Psichologinėje literatūroje nurodoma, kad kūrybinga asmenybė siekia saviraiškos ir geriausiai save išreiškia kūryba. Kūrybinga asmenybė paprastai sugeba vienaip ar kitaip save realizuoti, būna atvira gyvenimui, bet kokiam patyrimui. Humanistinės psichologijos kontekste kūrybiškumas suprantamas kaip transformuojanti jėga, stiprinanti žmogaus vertės jausmą, asmenybės brendimą. A. Maslow (1959) kūrybiškumą sieja su sveika, sugebančia save išreikšti ir visaverte asmenybe, taip pat pabrėžia saviraiškos (žmogaus siekio būti tuo, kuo jis gali tapti) reikšmę [žr. Grakauskaitė-Karkockienė, 2002, 10].
Pedagogikoje atskleidžiamos pedagoginės kūrybiškumo plėtotės sąlygos, prielaidos, veiksniai, kūrybiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!