Kūryba romantizmo epochoje

I. Romantizmas, jo charakteristika.
II. Kūryba, romantikų bruožai.
b. romantizmo literatūra įvairiose šalyse, žymiausi atstovai.
b. ryškiausi dailininkai bei jų darbai.
3) Muzika.
a. labiausiai išryškėjusios muzikos formos;
b. žymiausi kompozitoriai.
4) Architektūra bei skulptūra.
a. romantizmo architektūra bei skulptūra;
b. architektūra bei skulptūra Lietuvoje.
III. Svarbiausi romantizmo bruožai bei vertybės.
ROMANTIZMAS
Romantizmas - tai meno ir visuomenės minties kryptis, susiklosčiusi XVIII a. pab. ir XX a. pr. Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje labiausiai buvo paplitęs XIX a. II pusėje. Romantizmas vienais atvejais buvo daugiau susijęs su visuomenės politiniais judėjimais prieš senąją dvarininkišką feodalinę kultūrą, kitais atvejais – prieš naujosios buržuazinės civilizacijos principus. Jis atspindėjo asmenybės galios suvokimą, kartu reiškė nusivylimą švietėju racionalizmu, Prancūzijos Didžiosios revoliucijos rezultatais.
Romantizmas padėjo pagrindus naujųjų laikų meninei kultūrai: įtvirtino istorizmo principą, kritinį požiūrį į buržuazinę visuomenę, dėmesį individui, jo svajonių pasauliui ir konfliktui su aplinka, išplėtojo įvairias fantastikos formas.
Romantizmas - tai pasaulėjauta, kuri užvaldė visas meno sritis – poeziją, muziką, tapybą ir kt., - tačiau neįgijo vientisos menininės raiškos. Ryškiausiai veikęs 1795-1848 m. pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Priešingai klasicizmui, idealizuojančiam antiką, romantizmo atstovai savo žvilgsnius nukreipė į viduramžius, tolimas egzotiškas šalis, ypač į Rytus. Romantizmas buvo požiūris arba intelektualinė orientacija, kuri padarė įtaką daugeliui literatūros, dailės, muzikos, architektūros, kritikos ir istoriografijos kūrinių nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio. Romantizmas gali būti laikomas tvarkos, ramumo, harmonijos, balanso, idealizavimo ir racionalumo, kuris vyravo klasicizme ir ypač XVIII a. pabaigos neoklasicizme, atmetimu. Tam tikra prasme romantizmas buvo taip pat ir reakcija į Švietimą bei bendrai į XVIII amžiaus racionalizmą ir materializmą. Romantizmas pabrėžė individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, vaizduotę, spontaniškumą, emocionalumą ir transcendenciją. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą kėlė menininko vaizduotės, intuicijos jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.
Taigi tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!