Kuršių Nerija žalvario amžiuje

Nuostabaus grožio Kuršių nerija jau keletą šimtų metų traukia ne tik mėgėjų – poilsiautojų ir menininkų,bet taip pat ir tyrinėtojų žvilgsnius. Nuo seno čia darbuojasi geologai ir gamtininkai, nuo XIX a. pradžios atkreiptas dėmesys ir į archeologinius radinius. Jie buvo rankiojami pavienių mėgėjų, o vėliau į šį darbą įsitraukė ir Karaliaučiaus mokslinės draugijos. Po II-ojo pasaulinio karo Kuršių neriją tyrinėjo lietuvių archeologai R. Rimantienė, P. Kulikauskas, A. Girininkas ir kt. Tačiau visi jie daugiausiai rašė apie akmens amžiaus Kuršių nerijos gyvenvietes. Tai suprantama, kadangi didžiausia radinių dalis būtent ir priklauso šiam periodui. Žalvario amžiui priklausančių radinių yra labai nedaug, todėl šios vietovės pirmojo metalo laikotarpis yra aprašytas gana siaurai. Taigi šio referato tikslas yra apžvelgti Kuršių nerijos tyrinėjimus bei surinkti į vieną vietą ir apibendrinti archeologų paskelbtas žinias apie Kuršių neriją žalvario amžiuje.
Kuršių nerija buvo tyrinėta dviem etapais: pirmasis etapas apima metus nuo 1832 iki 1899 m., tyrinėtojai daugiausiai prūsai, gyvenę Karaliaučiuje ar atsiųsti šio miesto mokslinių draugijų. Antrasis etpas prasidėjo jau XX amžiuje, ypač tarpukaryje, imta tik interpretuoti seniau sukauptą medžiagą. Po II-ojo pasaulinio karo Kuršių neriją tirti pradėjo lietuviai archeologai, remdamiesi ankstesniųjų archeologų patirtimi.
Nė vienoje Lietuvos dalyje nebuvo taip anksti atkreiptas dėmesys į archeologinius paminklus kaip Kuršių nerijoje. Dar 1832 m. žuvininkystės inspektorius iš Ventės rago Vilchelmas Berbomas parašė straipsnį apie savo radinį – apie 250 žingsnių ilgio ir 100 m pločio plotą, visą nusėtą puodų šukių. Radęs jis ir apdirbtų gintaro gabaliukų, kelis akmeninius kirvukus. Laikydamas tai kapinynu, V. Berbomas sprendė, kad Kuršių nerija turėjusi būti tankiai apgyventa, jei žmonėms prireikė tokio didelio kapinyno. Juo labiau, kad šalimais aptikęs dar dvi panašias vietas (kaip paaiškėjo vėliau, tarp Parnidžio ir Grobšto ragų). Po 40 metų, 1870 ir 1871 m., į Kuršių neriją rinkti archeologinės medžiagos buvo pasiųstas studentas P. Šiferdekeris. Jis rašė, kad keliaujant vakariniu kopų pakraščiu, į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!