Kursinis darbas

Kursinis darbas - savarankiškas studento mokslinis darbas, kuriam keliami specifiniai reikalavimai. Kursinio darbo paskirtis- padėti studentui susiformuoti pirminius tiriamosios veiklos sugebėjimus ir pasirengti atlikti kvalifikacinį tyrimą. Referato tikslas- suprasti kursinio darbo rašymo reikalavimus. Šiame darbe analizuosiu šiuos iškeltus uždavinius: 1. Kursinio darbo struktūra; 2. kursinio darbo rengimo etapai; 3. kursinio darbo apipavidalinimo reikalavimai. 1. KURSINIO DARBO TIKSLAI • Formuoti studento mokslinio ir analitinio darbo įgūdžius; • susieti teorines žinias su praktine situacija; • surasti ir atsirinkti reikiamą pasirinktai temai literatūrą; • surinkti statistinius duomenis ir juos analizuoti; • kelti problemas ir bandyti jas spręsti, pasitelkiant į pagalbą įvairių autorių nuomones; • aiškiai reikšti mintis prisilaikant kalbos kultūros reikalavimų; • savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo tąsa; • apipavidalinti darbą pagal studijų darbų įforminimui keliamus reikalavimus. Uždaviniai rašant bakalauro kursinį darbą I-II ir III-IV kursuose skiriasi. Pirmuosiuose kursuose darbai dažniausiai yra aprašomieji, apžvalginiai. Tokio pobūdžio darbų uždavinys yra išanalizuoti literatūrą pagal pasirinktą temą, parodant konceptualinius nagrinėjamos problemos skirtumus, atskirų autorių nuomones. Studentas privalo pateikti ir savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, o jei tema leidžia - įrodymui pasitelkti statistinę informaciją. Vėlesniuose kursuose darbai yra analitinio pobūdžio. Juose atliekama pasirinkto objekto analizė, renkama pirminė informacija, formuluojamos reiškinio prognozės- ieškoma pasirinktos temos problemų sprendimo. Darbe turi atsispindėti ne tik studento sugebėjimai naudotis studijų metu įgytomis žiniomis, bet ir jų pritaikymas bei gilinimas praktikoje. 2. KURSINIO DARBO STRUKTŪRA Kursinį darbą sudaro: • titulinis puslapis; • turinys; • įvadas; • pagrindinė darbo dalis; • išvados ir pasiūlymai; • literatūros ir šaltinių sąrašas; • priedai. 2.1. Titulinis puslapis Titulinis puslapis skirtas nurodyti aukštosios mokyklos, autorių bei baigiamojo darbo rekvizitus. Titulinis puslapis, nors jis ir nenumeruojamas, yra pirmasis kursinio darbo puslapis. Pagal išvardintą nuoseklumą jame nurodoma: • aukštosios mokyklos pilnas pavadinimas; • kursinį darbą rašančių studentų vardas, pavardė (pagal abėcėlę), kursas, studijų forma ir grupė, kurioje mokosi studentai; • kursinio darbo temos pavadinimas; • dalykas, iš kurio rašomas darbas; • darbo vadovo mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, vardas, pavardė; • miestas ir metai, kuriais rašomas darbas. 2.2. Turinys Tai antras kursinio darbo puslapis. Planas, pagal kurį buvo rašomas darbas, jį patikslinus ir suderinus su darbe esančiais skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimais, nurodžius kokiame puslapyje jie prasideda, tampa turiniu. Skyriuje poskyrių, poskyryje skyrelių turi būti daugiau kaip vienas. Įvadas, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas bei priedai turinyje nenumeruojami. Poskyryje neturėtų kartotis skyriaus, o skyrelyje - poskyrio pavadinimas. 2.3. Įvadas Jis neturi papildomo pavadinimo ir turinyje nenumeruojamas. Įvado apimtis - iki 3 puslapių. Tai svarbi kursinio darbo dalis, langas į visą temą. Įvadas turi būti parašytas taip, kad jį perskaičius susidarytų vaizdas apie visą darbą. Jį rekomenduojama rašyti pabaigus kursinį darbą, kai galutinai aiški darbo struktūra ir nagrinėjamos problemos. Įvade turėtų būti : • įvertintas temos aktualumas; • aptarta, kiek ši tema yra tyrinėta teoriniu ir praktiniu požiūriu; • aiškiai ir trumpai suformuluotas pagrindinis temos tikslas, kuris turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą; • paaiškinta, kokie keliami uždaviniai, realizuojant užsibrėžtą tikslą, kokios problemos bus sprendžiamos. Jų neturėtų būti daug; • paaiškinta, kokia naudota literatūra ir šaltiniai; • nusakyta, kokie tyrimo metodai buvo naudota; • nurodyta, su kokiais sunkumais susidūrė autorius rašydamas darbą, kokius klausimus dar vertėjo nagrinėti ir kodėl to nebuvo padaryta. Kursinį darbą rašo keli studentai, todėl įvade turi būti nurodyta kiekvieno indėlis į atliktą darbą. 2.4. Pagrindinė darbo dalis Dažniausiai kursiniame darbe yra dvi dėstymo dalys - teorinė ir analitinė. Gali būti ir trečioji dalis, kurioje gali būti aptariamos kitos klausimo sprendimo alternatyvos, nagrinėjama, kaip problema sprendžiama kitose šalyse ir pan. Bet tokie klausimai dažniausiai nagrinėjami baigiamajame darbe. Kursinio darbo teorinėje dalyje turėtų būti: • apžvelgti pasirinktą temą nagrinėjantys teoriniai šaltiniai bei juose pateikti modeliai; • pateikti skirtingi atskirų autorių požiūriai į aptariamą kategoriją ar reiškinį; • aiškiai suformuluota ir pagrįsta kursinio darbo autoriaus nuomonė apie nagrinėjamą problemą. Analitinė dalis yra teorinės dalies loginė tąsa, kurioje pateikiama nagrinėjamos problemos faktinė analizė, surinktų duomenų pagrindu atliekami įvairūs skaičiavimai. Šioje dalyje turi būti įrodyta teorinėje dalyje iškeltos hipotezės, duoti įžangoje suformuluotų uždavinių sprendimai. Faktinė medžiaga analitinėje dalyje pateikiama sudarant lenteles, diagramas, grafikus. I -II kurse kaip taisyklė joms sudaryti naudojama antrinė informacija, t.y. klausimas analizuojamas panaudojant profesionalų surinktus ar įmonės viduje esančius duomenis. III-IV kurse rašant kursinį darbą pageidautina naudotis pirmine informacija. Pirminė medžiaga gaunama anketavimo, testavimo būdais, atliekant įvairius stebėjimus ir pan. Kokybiškas pirminės informacijos surinkimas ir analizė rodo didesnį studentų savarankiškumo ir profesionalumo laipsnį. Jei empiriniai duomenys didelės apimties, tai jie gali būti talpinami prieduose. Dėstyme pateikiama tik į analitines lenteles suvesti ar paveikslų forma pateikti duomenys ir jų komentarai. 2.5. Išvados ir pasiūlymai I-II kurso studentai darbus paprastai baigia išvadomis, tuo tarpu vėlesnių kursų studentų darbai privalo turėti ne tik išvadas, bet ir pasiūlymus. Išvados - tai kursinio daro struktūros elementas, kuris apibendrina svarbiausius rezultatus. Išvados turi atitikti darbo turinį, atsakyti, kaip realizuoti darbo įvade iškelti uždaviniai, kokie gauti rezultatai. Išvadose neturi būti to, apie ką nerašoma tekste, jos turi atspindėti darbo turinį. Jos turi būti glaustai suformuluotos, todėl išvadoms turėtų būti skiriama 2-3 puslapiai. Jei yra pasiūlymai, jie formuluojami kaip praktinės rekomendacijos, nurodant, kokioje srityje galėtų būti pritaikyti. Išvados ir pasiūlymai turėtų būtų dėstomi lakoniškų tezių forma ir gali būti numeruojami. 2.6. Reziumė Tai vieno puslapio darbo esmės aprašymas, santrauka, kurią rašo tik trečiojo ir ketvirtojo kurso studentai. Joje turi būti perduota pagrindinė darbo mintis. Santrauka rašoma užsienio kalba atskirame lape po išvadų ir pasiūlymų. Santraukoje turi būti parašyta koks yra darbo tikslas ir kokie keliami uždaviniai, kokie tyrimo metodai buvo panaudoti rašant darbą ir kokie gauti rezultatai. 2.7. Literatūros ir šaltinių sąrašas Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas, į kurį įtraukiama tik tai, kas buvo cituojama arba minima tekste. Labai svarbu, kad jis būtų teisingai suredaguotas, atitiktų bibliografinio aprašo taisykles. Pasaulyje naudojamos įvairios bibliografinio aprašo taisyklės. Pagrindiniai literatūros ir šaltinių sąrašo sudarymo rekomendacijos: • literatūra ir šaltiniai surašomi pagal lietuvišką abėcėlę, išdėstant leidinius pagal autoriaus pavardės, o jeigu jo nėra - pagal pavadinimo pirmąją raidę; • kiekvienas šaltinis aprašomas originalo kalba. Tik kirilicos šrifto leidiniai gali būti pateikti sąrašo pabaigoje; • apraše pirmiausiai rašoma autoriaus pavardė didžiosiomis raidėmis, dedamas kablelis, po to vardas arba inicialai. Jei yra keli autoriai, jie surašomi ta tvarka, kaip atspausdinta viršelyje; • apraše privalo būti tokie elementai: pavardė, vardo inicialai, antraštė, leidimo vieta, leidykla, metai, puslapių skaičius; • aprašant straipsnį nurodoma autoriaus pavardė, inicialai, straipsnio pavadinimas. Po jo rašomas leidinio pavadinimas kitu šriftu, leidimo data, numeris , puslapiai, kuriuose talpinamas straipsnis. Jei aprašant knygą puslapių skaičių pažyminti raidė "p" rašoma po skaičiaus, tai straipsnio apraše - prieš skaičių; • elektroninės medžiagos aprašas : pavardė, vardo inicialai, antraštė, žiūrėjimo data ir adresas. 2.7. Priedai Prieduose talpinama didelės apimties iliustracinė medžiaga - lentelės, skaičiavimai, anketų pavyzdžiai, vaizdinė medžiaga ir pan. Ši medžiaga yra nagrinėjama tekste ir turi nuorodas į priedus. Priedai numeruojami ir sudedami ta eilės tvarka, kokia jie minimi tekste. Į reikalaujamą darbo apimtį priedai neįskaitomi. 3. KURSINIO DARBO RENGIMO ETAPAI 3.1. Temos pasirinkimas Kursinių darbų temų sąrašą pateikia kursiniam darbui vadovaujantys dėstytojai. Studentai privalo iš šio sąrašo pasirinkti jiems labiausiai priimtiną temą. Temos pasirinkimo kriterijai galėtų būti: • studento polinkis nagrinėti teorinius klausimus ar spręsti praktines problemas, analizuoti faktinius duomenis; • anksčiau sukaupta medžiaga vienu ar kitu klausimu; • galimybės rasti literatūros ir šaltinių; • galimybė susieti kursinio darbo rašymą su kasdieniniu darbu (vakarinių grupių studentams). Renkantis temą patartina galvoti apie jos tęstinumą. Labai gerai, kai pirmame kurse parašius aprašomojo teorinio pobūdžio darbą, vėliau kitose disciplinose tęsiama pasirinkto klausimo analizė konkretinant , gilinant jį, priartinant prie praktinio vadybinio darbo specifikos, kuriame Sprendžiami įvairūs projektų kūrimo, situacijų analizės uždaviniai. Išimtinais atvejais studentas gali kursinio darbo temą pasiūlyti pats, tačiau tam reikia turėti svarių argumentų, įrodančių, kad darbas bus savarankiškas ir gauti vadovaujančio darbų rašymui dėstytojo sutikimą. Tema, kurią pasirenka studentai, rašymo metu gali būti tikslinama, t.y. temos pavadinimas gali keistis. 3.2. Literatūros paieška Literatūros surinkimas - labai svarbus kursinio darbo rengimo etapas. Šis darbas turėtų prasidėti fundamentalios literatūros - vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos nuorodos ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Remdamasis fundamentalia literatūra studentas turi išsiaiškinti kokios yra temos ribos, t.y. kokia darbo esmė, pagrindinės kategorijos, bazinės problemos. Tai leis numatyti kokie pagrindiniai klausimai turėtų būti nagrinėjami darbe. Fundamentalios literatūros apžvalga yra prielaida pirmojo darbo plano sudarymui, kuris leis kryptingai tęsti mokslinės literatūros paieškas. Literatūrą galima rinkti keliais būdais. Kadangi jau bus žinomi pagrindiniai klausimai, kuriuos teks nagrinėti darbe, literatūros galima ieškoti pagal teminį katalogą. Jei žinomi temą nagrinėjantys autoriai, literatūros paieškos vyksta per abėcėlinį katalogą. Visų pirma reikėtų surasti Lietuvos autorių darbus, vėliau - kitų šalių mokslininkų publikacijas. Dideles galimybes ieškant literatūros suteikia internetas. Jo pagalba galima užsisakyti literatūrą iš kitų šalių. Renkant medžiagą reikėtų vengti publicistinės literatūros, kuri dažnai yra paviršutiniška ir iškreiptai traktuoja ekonomines problemas. Darbas turi remtis mokslinėmis publikacijomis. 3.3.Literatūros studijavimas Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti temą liečiančius klausimus, pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kuris bus reikalingas rašant darbą. Šiame etape studentas turi mokytis ir išmokti dirbti su knyga, surasti klausimo esmę, t.y. svariausius teiginius, argumentus, perpasakoti juos savais žodžiais. Dalis surinktos medžiagos gali pasirodyti netinkama jūsų temai, todėl jos teks atsisakyti. Literatūros gausa dar nerodo darbo kokybės. Panaudotos literatūros kiekis negali būti tiksliai numatytas. Jis priklausys nuo nagrinėjamos temos platumo ir publikacijų kiekio . 3.4. Plano sudarymas Išstudijavus literatūrą pradinis plano variantas dažnai tobulinimas, papildant jį naujais klausimais arba atsisakant kai kurių plano dalių. Apgalvotas ir logiškas kursinio darbo planas padeda išlaikyti darbo nuoseklumą, nenukrypti į neesminių klausimų analizę. Kursinio darbo planą turėtų sudaryti įvadas, 3-5 pagrindiniai darbo skyriai, išvados ir pasiūlymai bei literatūros sąrašas ir priedai, jei tokie reikalingi. Kaip taisyklė, skyriai turi poskyrius o pastarieji gali turėti skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę darbo struktūrą. Poskyriai turėtų detalizuoti skyrius, o skyreliai - poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių pavadinimo, o skyreliai - poskyrių. 3.5.Teksto rašymas Kaip taisyklė, vieno darbo varianto nepakanka. Pirmasis variantas yra tobulinamas, taisomas, pildomas ir pan. Rašant kursinį darbą turi būti laikomasi moksliniam darbui keliamų reikalavimų: • negalima pažodžiui nurašinėti testo. Jis turi būti perpasakojamas savo žodžiais. Svarbiausi teiginiai gali būti cituojami, bet citatos turi būti lakoniškos ir turėti nuorodas; • reikia vengti abstrakčių teiginių, tokių kaip: "kai kas teigia…, kai kurie autoriai mano…". Visais atvejais turi būti nurodyti teiginių autoriai ir jų darbai bei puslapiai, kuriuose yra ši informacija; • teorinėje dalyje būtina parodyti atskirų autorių nuomonių skirtumą vienu ar kitu klausimu. Studentas turi išreikšti ir savo nuomonę arba prisijungti prie kurios nors iš jų argumentuodamas šį pasirinkimą; • nepakanka aprašyti faktų. Turi būti komentuojamos jų atsiradimo ar kitimo priežastys; • statistinė medžiaga turi iliustruoti teorinius teiginius. Geriausiai ją pateikti lentelių forma. Jei lentelės paimtos iš statistinių žinynų, jos turi būti komentuojamos ir turėti nuorodas. Autoriaus indėlį labiau atspindi pačio studento sudarytos lentelės ir atlikti skaičiavimai. Tada nuorodoje rašoma: " Lentelė sudaryta autoriaus remiantis …"; • darbo kokybę gerina ir suteikia naujumo autoriaus sudarytos loginės schemos, diagramos, pagal analizuojamą faktinę medžiagą nubrėžti grafikai. Tačiau jie irgi turi būti komentuojami (pvz.: kaip matyti iš grafiko…) bei turėti nuorodas ar tai skolinys iš kitų autorių ar pačio studento mąstymo produktas; • darbe turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai. Aprobuotų ir paplitusių abreviatūrų , žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau jei darbe dažnai kartojasi autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, galima įvesti trumpinimą, bet pirmą kartą tokią santrumpą parašius, skliaustuose ji turi būti iššifruojama; • kursinis darbas turi būti parašytas sklandžia lietuvių kalba, be pasikartojimų, gramatinių klaidų. Jei naudojami užsienio autorių darbai, reikia atkreipti dėmesį į vertimo kokybę; • neturėtų likti korektūros klaidų . 3.6.Darbo apipavidalinimas Kursiniam darbui naudojami A4 formato popieriaus lapai. Galutinis variantas turi būti atspausdintas kompiuteriu 12 pt šriftu per 1,5 intervalo tarp eilučių. Lapai susegti į segtuvą, sunumeruoti. Puslapiai rašomi lapo viršuje. Titulinis lapas ir turinys nenumeruojami, bet į bendrą puslapių kiekį įskaičiuojami, todėl numeracija prasideda nuo 3 puslapio. Priedai, jei jie yra, irgi turi būti numeruojami, tačiau į reikalaujamą darbo apimtį jie neįskaitomi. Darbo apimtis priklauso nuo to, keli yra darbo autoriai. Bakalauro programoje kursinį darbą rašo du studentai. Darbo apimtis - 40 puslapių ( be priedų). Naujas skyrius pradedamas rašyti naujame puslapyje, tuo tarpu poskyriai ir skyreliai rašomi tame pačiame puslapyje. Kiekvieno skyriaus, poskyrio ir skyrelio pavadinimas turi būti toks pat, koks užrašytas plane. Pageidautina, kad pavadinimai būtų užrašomi stambesniu ir ryškesniu šriftu. Negalima palikti pavadinimo viename puslapyje, o tekstą rašyti kitame. Darbe esančios lentelės, paveikslai ir priedai turi turėti pavadinimus ir numerius. Lentelės numeruojamos arba ištisai per visą darbą (1 lentelė, 2 lentelė), arba pagal atskirus skyrius. Jei pvz., antrame skyriuje yra trys lentelės, tai trečioji bus numeruojama 2.3 lentelė. Lentelės numeris rašomas arba virš lentelės pavadinimo arba prieš jį. Lentelių pavadinimai rašomi virš lentelės lapo viduryje. Po pavadinimo turi būti ženklas į nuorodą Paveikslų (schemų, grafikų, diagramų) pavadinimai rašomi po jais. Jie irgi gali būti numeruojami arba ištisai per visą darbą arba pagal skyrių numeraciją. Darbe esančios formulės numeruojamos pagal tas pačias taisykles kaip ir paveikslai. Būtina nurodyti darbe cituojamus ir minimus šaltinius, teiginius, dokumentus, skaičius, t.y. pateikti išnašas. Išnaša yra trumpa nuoroda, kurios tikslas identifikuoti leidinį ar dokumentą, iš kurio paimta citata ar skaičiai, nurodant tikslią jų vietą. Studentams kursiniuose darbuose rekomenduojama naudotis dviem bibliografinių nuorodų būdais: • tekste esantis informacijos šaltinis, kuris turi turėti nuorodą, pažymimas skaičiumi 1 ir aprašomas puslapio apačioje pagal bibliografinio aprašo taisykles, tik čia nurodoma ne viso šaltinio puslapių skaičius, o tas puslapis, kuriame yra naudojama informacija. Jei puslapyje yra keli šaltiniai, numeracija yra tęsiama. • pačiame tekste po citatos ar rodiklio, kuriam reikia nuorodos, laužtiniuose skliaustuose rašomi du skaičiai, pvz.: 5, p.87. Pirmasis skaičius rodo informacijos šaltinį literatūros ir šaltinių sąraše, o antrasis - puslapį, kuriame yra naudojama tekste informacija. Jei yra kelios nuorodos, jos skiriamos kabliataškiu , pvz.: 5, p. 87; 13, p.113]. 3.7. Darbo pristatymas ir gynimas Pagal metodinius reikalavimus parašytą kursinį darbą studentas pasirašo ir iki nustatytos datos įteikia vadovui. Laiku darbo nepristačius studentas turi skolą, kurią gali likviduoti pagal bendras taisykles. Jei vadovas leidžia, darbas atiduodamas recenzavimui ir yra ginamas. Jei darbas yra kelių autorių, gynimo metu kiekvienas privalo individualiai pristatyti savo darbo dalį, apibrėžti pagrindinius keliamus darbe uždavinius ir sprendžiamas problemas, argumentuotai paaiškinti kursiniame darbe pateiktus teiginius. Atsakyti į užduotus klausimus iš bet kurios darbo dalies gali būti paprašytas ir tas studentas, kuris tos dalies nerašė. Tai reiškia, kad visi autoriai turi būti gerai susipažinę su kursinio darbo problematika. Jei vienas iš autorių darbo apginti negali, darbas laikomas neapgintu ir vertinamas neigiamu balu. Vertinimas priklauso nuo: - darbo teorinio lygio; • praktinio reikšmingumo; • asmeninio indėlio; • panaudotos literatūros gausumo ir naujumo; • kalbos kultūros; • įforminimo taisyklių laikymosi; • darbo pristatymo ir gynimo kokybės. Darbas vertinamas pagal dešimties balų skalę. Darbo gynime privalo dalyvauti visi kursinį rašiusieji studentai. Nors vienam iš jų nedalyvaujant, darbo ginti neleidžiama. IŠVADOS 1. Kursinio darbo apimtis nuo 5 iki 10 tūkst. žodžių. Jame privalo būti: antraštinis lapas, turinys, įvadas, literatūros tyrimo temo apžvalga, tyrimo rezultatų pristatymas ir interpretacija, išvados, literatūros sąrašas bei priedai. 2. Svarbu tinkamai pasirinkti ir suformuluoti temą. Ją siūlo kursinio darbo vadovas ar pasirenka pats studentas. Tema turi būti aktuali. 3. Skyriai rašomi naujame puslapyje. Poskyrių bei paragrafų pavadinimai rašomi tame puslapyje, kur yra nors kelios eilutės teksto. Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi lapo viduryje, o paragrafo- kairiajame lapo krašte. 4. Tekstas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba. 5. Kursinis darbas turi būti pateiktas taip, kad jo lapų negalima būtų pakeisti. Darbo vadovas įvertina darbą ir pasilieka jį saugoti. LITERATŪRA 2. Ramonaitė V. Kursinis darbas. Šiauliai: Rašteka, 2001. p. 44 3. Vilkas A., Blauzdys V. Kursinio darbo rašymas ir įforminimas. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio universiteto l-kla, 2001. p. 23 4. Akademinis rašymas ir rašto darbas. Iš: Vilniaus universitetas [interaktyvus] .[žiūrėta 2004m. gruodžio 6d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!