Kaip daugelis Lietuvos miestų ir miestelių tarp jų ir Kuršėnų miesto istorija yra labai svarbi. Kuršėnai – sena Žemaitijos gyvenvietė. Apie tai byloja istorija. Kaip miestas jis nurodomas XVI a. viduryje (1563 m.). Jis buvo įsikūręs patogioje vietoje iš abiejų pusių prisiglaudęs prie Ventos upės, kuris išaugo į žinomą Lietuvoje miestą.
Miesto teises Kuršėnai gavo 1947 metais. Kuršėnai iki 1962 metų buvo apskrities, rajono centras, šiuo metu rajoninio pavaldumo miestas.
Rašto darbo tikslas – išanalizuoti Kuršėnų miesto raidą teoriniu aspektu.
5. supažindinti su šių laikų Kuršėnų miesto seniūnija ir Kuršėnų kaimiskakąją seniūnija.
Darbo metodai. Mokslinės metodinės literatūros analizė, moksliniai straipsniai internete.
Rašto darbą sudaro: įvadas, mokslinės literatūros analizė, 3 paveikslai, išvados ir literatūros sąrašas.
1. KURŠĖNŲ MIESTO RAIDOS REIKŠMĖ -
NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ IKI MŪSŲ DIENŲ
1.2. Kuršėnų miestas ir valsčius 1918 – 1940 metais
Pirmosios žinios apie Kuršėnus siekia XIV a. Kuršėnai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1951 m. 1563 m. Kuršėnai jau minimi kaip miestelis. Lietuvos metrikoje Kuršėnai paminėti 1599 m., kai dvaro valdytojui Zenevičiui buvo leista rinkti „tilto“ mokestį.1 Kaip teigia prof. Dr. Skirius J. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė Kuršėnus leno teise Polocko pelininkui Jurgiui Mykolui Zenovičiui. O štai 1581 m. Kuršėnų dvaro inventoriuje jau Kuršėnai minimi kaip miestas, turėjęs palyginti nemažai gyventojų (80 šeimų), turgavietę ir 15 sklypų.2 Išmirus Zenovaičių šeimai, 1621 m. Kuršėnus taip pat leno teise, gavo Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės raštininkas ir paiždininkis Steponas Pacas, iš kurio 1632 m. mietą perėmė J. Ruževskis. Karalius Zigmantas Vaza suteikė jam privilegiją, kuria patvirtino jį ir jo vyriškuosius įpėdinius Kuršėnų valdytojais ir atleido juos nuo prievolių valstybei. 1717 metais Kuršėnų valdytoju buvo žemaičių stalininkas J. Gruževskis. Tada pačiame mieste buvo 150 namų. Vėliau Kuršėnų dvarą ir jam priklausančius kaimus, iš viso apie 183 valakus (daugiau 3840 ha), valdė E. Ruževskis, o po jo sūnus Jonas.3
Tautinio atgimimo laikotarpiu kuršėniškiai aktyviai reiškėsi. Spaudimo draudimo laikais čia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!