Kūrinio analizė: Algimantas Švėgžda "Tibeto piemenims"

2005
literatūra
1. Ar tikrai Raigardas prasmego. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 131 p.
Knygoje apibūdinti unikalaus kultūros ir gamtos paminklo - Raigardo slėnio (Druskinikų apylinkės) atsiradimo ir apgyvendinimo etapai, išryškinta šios vietovės gamtinės aplinkos įtaka meninei kūrybai, įvertintas profesionalių kūrėjų (M.K.Čiurlionio ir A.Švėgždos) santykis su fenomenalių gamtos reiškinių sukurta gamta. Leidinys iliustruotas gamtinės aplinkos raidą vaizduojančiais žemėlapiais, archeologinių radinių piešiniais, dailės kūrinių reprodukcijomis ir fotonuotraukomis. Autoriai: V. Baltrūnas, R. Andriušytė-Žukienė, B. Karmaza, L. Kvizikevičius, T. Ostrauskas, R. Petrošius, V. Pukelytė, M. Stančikaitė, A. Širmulis, V. Vaitkevičius. Knyga skiriama M.K.Čiurlionio 125 metų jubiliejui.
2. Laučkaitė L. Algimantas Švėgžda (1941-1996). Dailė. 2001, Nr. 1. p. 82-86.
Straipsnyje autorė pabrėžia, kad Algimantas Švėgžda buvo charizmatinė asmenybė: ramus, racionalus, elegantiškas, vienas savo kartos lyderių, organizatorių, įdėjinių vadų. Nuo 1969 iki 1976 metų jis vadovauja Jaunųjų dailininkų susivienijimui. Sovietmečiu, remiamas įtakingo Dailininkų sąjungos veikėjo, profesoriaus Kazimiero Morkūno, Švėgžda sugeba laviruoti tarp įdeologinių, organizacinių draudimų, suvaržynų ir rengti jaunųjų dailininkų parodas. Toks pat novatorius, apeinantis kliūtis, Švėgžda buvo ir kūryboje. Jo paveikslai „Kolūkio mechanizatoriai“(1974), „Studentai kolūkio talkoje“(1973) stebina vaizdo kūrimu soliarizuotos nuotaikos principu, ryškiomis, plakatiškomis spalvomis, organinių pop formų stilizacija. Šiandieną beveik neįmanoma įsivaizduoti, kaip šie dekoratyvūs, beveik „psichodeliniai“ darbai buvo apdovanoti net Visasąjungine komjaunimo premija 1976 metais.
3. Antanas Andrijauskas. Algimanto Švėgždos rytietiškas minimalizmas. Kultūros barai. 2003, Nr. 8-9. p.60-67.
Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva). Autoriaus prisiminimai apie Algimantą Švėgždą, jo sunkų gyvenimo kelią, gyvenimo filosofiją. A. Švėgžda neabejotinai viena reikšmingiausių ir vienišiausių XX a. intelektualiosios lietuviu dailės asmenybių. Šis ,,paskutinis lietuvis pagonis ir pirmasis XXI amžiaus europietis", kaip jis pats save vadino, buvo atviras pasauliui menininkas, be dailės, domėjosi filosofija, psichologija, civilizacijos istorija, literatūra, muzika, senosiomis Rytu ir kitomis neeuropinėmis kultūromis. Kita vertus, tai buvo gilaus mąstymo asmenybe, užsisklendusi savo pasaulyje ir kupina vidines rimties. Labai mylėjo Lietuva., bet stengėsi pakilti virš siaurai suprasto tautiškumo. Be aliejinės tapybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!