Kristina Sabaliauskaitė ,,Silva Rerum I” knygos analizė

KNYGOS ANALIZĖ Kristina Sabaliauskaitė ,,Silva Rerum I”   ,,Silva Rerum” (lotyniškai ,,daiktų miškas”) – istorinis romanas, kurį 2008m. parašė istorikė ir menotyrininkė Kristina Sabaliauskaitė. Romano veiksmo vieta ir laikas – XVII-XIII a. Lietuva. Siužetas sukasi apie Norvaišų šeimą: Joną Motiejų, jo žmoną Elžbietą ir jų vaikus, dvynius Kazimierą ir Uršulę. Knygoje taip pat paliečiamas Lietuvai svarbus laikotarpis – Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karas. Nors jam skiriama nelabai daug dėmesio, tačiau vadinamasis Lietuvos ,,vidinis įrimas” aprašomas gana smulkiai. Daugiau dėmesio romane yra skiriama veikėjų paveikslams, Norvaišų giminės medžiui bei XVII a. antrojoje pusėje jau ,,atgimstančiam’’ Vilniui. ,,Silva Rerum’’ tai iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų ,,šeimos knyga”, kurioje aprašomi svarbiausi ir reikšmingiausi gyvenimo įvykiai tokie kaip: gimimo, mirties ir vestuvių datos, įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tačiau knygos kulminacija, priverčianti kūną virpėti yra Norvaišų Uršulės romanas su Jonu Kirdėjumi Birontu. Galiu užtikrintai teigti, kad ,,Silva Rerum” - gražiausia mano skaityta knyga. Nors nesu istorijos mėgėja, šis romanas mane privertė į viską pažiūrėti kitomis akimis. Knygoje viskas aprašyta taip smulkiai ir detaliai, kad skaitydama ją tarsi gyvenau pačioje istorijoje: įsivaizdavau kiekvieną aprašomą Vilniaus kampelį, išgyvenau visus jausmus, kuriuos patiria knygos herojai.  Labiausiai mane sužavėjo turtinga senoji lietuvių kalba. Viena mintis virtusi pastraipa kartais ilgesnė už puslapį, o pamesti sakinio mintį – vieni juokai, tačiau mano žodynas ryškiai prasiplėtė.  Kalbant apie Uršulės ir Jono meilės istorija, tai kone nuostabiausias dviejų žmonių santykių aprašymas, kuriame pilna nuotykių, išbandymų, bet svarbiausia didžiulio noro ir begalinės meilės. Tačiau mane kur kas labiau sužavėjo kita meilės istorija apie kurią žymiai mažiau rašoma – Jono Motiejaus ir Elžbietos. Scena, kuomet Jonas Motiejus ir Elžbieta vidury nakties tylėdami sėdi prie ežero, turbūt yra vienas gražiausių mano skaitytų fragmentų. Po šitiek santuokos metų jie vis vien puoselėja meilę ir vienas kitą.  Apibendrindama galiu teigti, kad ,,Silva Rerum” – knyga, kurią būtina paskaityti visiems. Kiekvienas atras savo sielai priimtinų fragmentų, o miesto ir meilės aprašymas sujaudins širdį. Citata, kuri galutinai sujaudino mane iki giliausių sielos kertelių ir puikiai pabaigė pirmąją romano dalį: ,, bet matė ir lygiai tiek pat daug prietaringai besinešiojančiųjų veidrodėlius apsisaugoti nuo bazilisko; ir žvirblis skrido sau toliau ir matė, jau kirtęs karalystės sieną, karietas su dvidešimties žmonių palyda, ir vienoje jų sėdėjo Kazimieras Norvaiša greta tokio laibo berniukėlio ilgomis blakstienomis ir tokiu pat vienatvės ženklu veide, jaunojo Palubinskio, ir jie jau buvo nebe vieniši, nes sėdėjo sau dviese ir kalbėjosi apie Bazelį ir baziliskus, ir žvirblis tai pamatęs čirptelėjo ir šovė kažkur į viršų, ganėtinai ramus – toks ramus, kiek tik apskritai galima turėti ramybės šiame pasaulyje.”  

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!