Kristijonas Donelaitis. Metai

1) K. Donelaičiui buvo svarbu būro dora, viežlybumas (arba žmogaus ir gamtos vienovė – atsakymui tinka tai, kas susiję su kūrinio tematika ir/ar problematika, idėjomis).
3) Pietizmas – tai religinis (protestantizmo) judėjimas, pabrėžęs aktyvaus religinio gyvenimo, moralinio tobulėjimo, religinio mokymo, paklusnumo valdžiai svarbą, aukštinęs darbštumą, teisingumą.
4) Nenaudėliai būrai smerkiami už tingėjimą, nevalyvumą, girtuokliavimą, neatsakingą elgesį.
5) „Metus“ pirmą kartą išleido 1818 metais Liudvikas Rėza, (kas?).
2. Gamtos atgimimas: kodėl šitas metų laikas svarbus visoms tautoms?
(„Pavasario linksmybės“, 1-6 eil.)
Jau saulelėvėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Nes atbunda gamta, saulė šiltesnė, šaltis traukiasi, žmonės linksmesni. Po ilgos žiemos žmonės išeis į laukus, savo ūkius ir dirbs lauke.
3. Kodėl žmogus lyginamas su augalu?
(„Vasaros darbai, 94–95 eil.)
Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis
Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms.
Nes Ne dažnos linksmybių akimirkos būdavo susietos su gamta, kadangi žmonės buvo susilieją su ja. Malonu stebėti, kaip gamta bunda, keliasi, viskas, kas buvo sušalę atgyja, pradeda naują gyvenimą.
4. Ko žmogus gali pasimokyti iš gamtos?
(„Pavasario linksmybės“, 147–151 eil.)
Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto,
O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę.
Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę,
Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa;
O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia.
(„Pavasario linksmybės“, 346–347 eil.)
Taigi matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro,
Irgi be vargo būt negal nei viens šime sviete.
gamta yra neatsiejama gyvenimo dalis, individas iš jos perima dvasines vertybes ir įvairius pamokymus. Nepavydėt vienas kitam, laikytis vienas kito.
Pagrindinis lygmuo
5. Kokia atrodė gamta senojo kaimo žmogui?
(„Žiemos rūpesčiai“, 1-2 eil.)
Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami grįžta,
Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint.
(„Žiemos rūpesčiai“, 29-30 eil.)
Iš debesių žiema po tam iškišusi galvą
Nei pikčiurna kokia su šūdais rudenio barės
(„Žiemos rūpesčiai“, 35-42 eil.)
Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasarį linksmą
Šventėm ir žoleles jo margas sau nusiskynėm,
O paskui džiaugsmus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!