Kristalinio kūno lydymosi temperatūros skaičiavimas

Darbo tikslas: Susipažinti su kristalinių ir amorfinių kūnų sandaros ypatumais, ištirti šildomo kristalinio kūno temperatūros priklausomybę nuo laiko, ištirti lydymosi procesą ir gauti skysčio peršaldytąją būseną.
Teorinė dalis: Kristalinių kūnų medžiagos atomai ir molekulės išsidėstę tvarkingai. Toks išsidėstymas kristalo gardelės mazguose vadinamas tolimąja tvarka. Dėl taisyklingo dalelių išsidėstymo kristalai yra anizotropiniai – jų fizikinės ir cheminės savybės skirtingos įvairiomis kryptimis. Tačiau anizotropija būdinga tiktai monokristalams, o dauguma kietųjų medžiagų yra polikristalinės.
Kietojo kūno virsmą skysčiu vadiname lydymusi, o kietosios būsenos virsmą dujine – sublimacija. Dujinės būsenos virtimas kietąja – dusumblimacija. Skysčio virsmas kietuoju kūnu vadinamas kristalizacija. Skystėjant kietajai medžiagai, didėja atstumai tarp dalelių, sudarančių kristalinę gardelę, ir pati gardelė suyra.
Suteikus kristaliniam kūnui šiluminės energijos, spartėja molekulių šiluminis judėjimas, didėja vidinė energija.
Temperatūra, kuriai esant kristalinis kūnas pradeda lydytis, vadinama lydymosi temperatūra. Kol išsilydo visa kristalinė medžiaga, jos temperatūra nekinta. Šilumos kiekis, kurį reikia suteikti kristaliniam kūnui norint jį paversti skysčiu lydymosi temperatūroje, vadinamas lydymosi šiluma. Savitąja lydymosi šiluma vadinamas šilumos kiekis, reikalingas 1kg kietojo kristalinio kūno masei išlydyti, esant jo lydymosi temperatūrai. Temperatūra, kuriai esant skystis kristalizuojasi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!