Kristalinio kūno lydymosi temperatūros apskaičiavimas

1. Darbo tikslas - susipažinti su kristalinių ir amorfinių kūnų sandaros ypatumais, ištirti šildomo kristalinio kūno temperatūros priklausomybę nuo laiko, ištirti lydymosi procesą ir gauti skysčio peršaldytąją būseną.
2.Teorinė dalis - Kristalinių kūnų medžiagos atomai ir molekulės išsidėstę tvarkingai. Toks išsidėstymas kristalo gardelės mazguose vadinamas tolimąja tvarka. Dėl taisyklingo dalelių išsidėstymo kristalai yra anizotropiniai - jų fizikinės ir cheminės savybės skirtingos įvairiomis kryptimis. Tačiau anizotropija būdinga tiktai monokristalams. Dauguma kietųjų medžiagų yra polikristalinės, t.y. jos sudarytos iš daugybės labai smulkių chaotiškai išsidėsčiusių kristaliukų. Todėl polikri stalini s kūnas yra izotropinis, jo savybės visomis kryptimis yra vienodos, nors kiekvienas kristaliukas pasižymi anizotropija. Amorfiniai kūnai taip pat yra izotropiniai, nes juose atomai (molekulės) išsidėstę netvarkingai. Jiems būdinga artimoji tvarka, jie gali būti bet kokios formos (parafinas, vaškas ir kt.).
Gamtoje kūnai būna keturių agregatiniųbūsenų: kietosios, skystosios, dujinės ir plazminės.
Kietojo kūno virsmą skysčiu vadiname lydymusi, o kietosios būsenos virsmą dujine - sublimacija. Dujinės būsenos virtimas kietąja - desublimacija. Skysčio virsmas kietuoju kūnu vadinamas kristalizacija. Skystėj ant kietajai medžiagai, didėja atstumai tarp dalelių, sudarančių kristalinę gardelę, ir pati gardelė suyra.
Nevienalyčių sistemų būsenai analizuoti naudojama fazės sąvoka. Fazėmis vadinamos vienodos cheminės sudėties ir vienodos agregatinės būsenos sistemos dalys. Vienodos temperatūros skystoji ir kietoji medžiagos fazės gali likti pusiausvyroje kiek norima ilgai, nes skystoji fazė negali energijos paimti, o kietoji - jos duoti. Medžiagos perėjimais vienos fazės į kitą vadiname faziniu virsmu. Faziniai virsmai yra pirmosios ir antrosios rūšies. Pirmosios rūšies faziniai virsmai yra tokie, kuriems vykstant sugeriama arba išskiriama fazinio virsmo šiluma ir dėl to šuoliškai pakinta medžiagos vidinė energija. Medžiagai garuojant, lydantis ar sublimuojantis, fazinio virsmo šiluma suvartojama darbui prieš molekulines jėgas atlikti. Vykstant atvirkštiniam faziniam virsmui — kondensacijai desublimacijai ir kristalizacijai - išskiriamas lygiai toks pat šilumos kiekis. Antrosios rūšies faziniais virsmais vadiname tokius virsmus, dėl kurių šuoliškai pakinta medžiagos fizikinės savybės . Šių virsmų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!