Kontaktinis temperatūros matavimas ir skaičiavimas

Darbo tikslas.
Susipažinti su plačiausiai naudojamais kontaktinio temperatūros matavimo būdais ir priemonėmis, bei išmatuoti temperatūrą stikliniais, varžiniais, manometriniais ir termoelektriniais termometrais.
Teorija ir aparatūra.
Šiuo metu žinoma daug įvairių temperatūros matavimo būdų. Visus juos galima sąlyginai suskirstyti į 2 grupes: kontaktinis temperatūros matavimas, kai matavimo priemonės jautrus elementas liečiasi su aplinka, kurios temperatūra yra matuojama ir bekontaktis, arba distancinis matavimas, kai kontakto su aplinka nėra.
Temperatūra dažniausiai matuojama kontaktiniu būdu, naudojant stiklinius, manometrinius, termoelektrinius ar varžinius termometrus.
Stiklinį termometrą sudaro rezervuaras ir su juo sujungtas kapiliaras. Rezervuaras ir, dalinai, kapiliaras užpildyti termometriniu skysčiu (gyvsidabriu, spiritu, toluolu ir kt.). Stiklinių termometrų matavimo ribos yra: gyvsidabrinių nuo -35 iki 600oC, kitų skysčių nuo – 185 iki 300 oC.
Stiklinių termometrų privalumas – gana didelis matavimo tikslumas. Tikslių termometrų absoliuti matavimo paklaida gali būti tik 0,5 – 0,01 oC.
Manometriniai termometrai – mažiau tikslūs, bet patogesni, nes temperatūrą galima atskaityti distanciniu būdu. Šių termometrų konstrukcija pavaizduota 1.1 pav. Manometrinis termometras susideda iš termobalono – daviklio 1, manometro 2 ir standaus vamzdelio 3. Termometras užpildomas dujomis arba skysčiu. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros, dujos ar skystis daviklio viduje plčiasi arba traukiasi, todėl keičiasi jų slėgis. Manometras parodo slėgio pasikeitimą. Pagal manometro skalę, kuri sužymėta laipsniais, atskaitoma temperatūra. Manometriniai termometrai naudojami nuo -120 iki 500 oC.
Varžinių termometrų veikimas paremtas laidininko ar puslaidininkio elektrinės varžos priklausomybe nuo temperatūros. Dažniausiai naudojami gryni metalai (platina, varis, nikelis ir kiti), nes didesnė jų varžos priklausomybė nuo temperatūros. Pagal varžos dydį sprendžiama apie temperatūrą.
U ~ ∆tm = t – tk,
Čia t, tk – pirmos ir antros termoporų temperatūros. Norint išmatuoti temperatūrą termoelektriniu termometru, reikia žinoti vienos kurios termoporos temperatūrą. Ta termopora, kurios temperatūra žinoma, vadinama kontroline, o kita vadinama matavimo termopora. Pagal U dydį iš termoporų taravimo lentelių randamas jį atitinkantis temperatūrų skirtumas ∆tm . Matuojama temperatūra t pakankamai tiksliai gali būti randama pagal formulę:
t = ∆tm +...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!