ĮVADAS
1. KRISTALAI
Kristalų klaidos
Kristalų auginimas
Magiškosios kristalų savybės
2. SKYSTIEJI KRISTALAI
2.1. Skystųjų kristalų savybės
IŠVADOS
Kristalai ir jų savybės. Kristalų susidarymą, vidinę struktūrą ir formą, fizines ir chemines savybes tirianti mokslo šaka vadinama kristalografija. Kristalai - tai kietieji kūnai, turintys tvarkingą vidinę struktūrą. Juos sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (įelektrinti atomai) arba molekulės (atomų junginiai). Kristalai susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas kristalizacija. Daugelis kristalų naudojami juvelyriniam dirbiniams, dėl savo taisyklingos vidinės struktūros kristalai labai svarbūs pramonėje. Taippat kristalai turi ir magiškų savybių.
Darbo tikslas: Išanalizuoti kristalus bei jų savybes.
1. Išsiaiškinti kas yra kristalai.
2. Išanalizuoti jų savybes.
3. Išanalizuoti kas yra skystasis kristalas.
4. Apibendrinti visą medžiaga ir pateikti išvadą.
Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai arba molekulės (atomų junginiai) t.y. turi kristalinę struktūra (1–2 pav.).
1 pav. Deimanto kristalinė struktūra.
2 pav. Grafito kristalinė struktūra.
Kristalai, kurie sudaro šio pasaulio kietąsias medžiagas, būna pačių įvairiausių formų: kubo, prizmės, adatos, ir dar daugelį kitų geometrinių kūnų. Pavyzdžiui, sniego kristalai šešiakampės žvaigždės forma. Valgomąją druską, arba natrio chloridą, visuomet sudaro kubo pavidalo kristalai. Grafito mineralą sudaro tik šešiakampiai kristalai, kurie yra labai glaudžiai tarpusavyje sujungti.
Kristaluose yra tolimoji tvarka. Neturintieji kristalinės struktūros kietieji kūnai vadinami amorfiniais (gr. amorphos – beformis). Amorfines medžiagas (vašką, parafiną, gintarą, stiklą) galima laikyti net ne kietaisiais kūnais, o didelio klampumo skysčiais, nes jų dalelių išsidėstymui būdinga tik artimoji tvarka, ir jie turi skysčio savybių (pvz., derva, ilgai veikiama slėgio, teka).
Kai kurios medžiagos (kvarcas, žėrutis, deimantas, įvairios druskos) gali sudaryti stambius gražių taisyklingų formų pavienius kristalus monokristalus (gr. mono – vienas). Monokristalai - kietieji kūnai, kurių kristalinė gardelė yra vienoda visame tūryje, stambūs pavieniai kristalai, kurių matmenys kai kada buna gana dideli. Viena iš būdingiausių visų monokristalų savybių yra jų anizotropiškumas, t.y. fizikinių savybių (tamprumo, šiluminių, elektrinių, optinių savybių) nevienodumas įvairiomis kryptimis. Tačiau dauguma kietųjų kūnų (metalai cukrus, granitas, gipsas ir kt.) yra sudaryti...
Šį darbą sudaro 1649 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!