Kražių skerdynės

Kražiai miestelis Kelmės rajone, 16 kilometrų į vakarus nuo Kelmės, abipus Kražantės.
Miestelis ant Kražantės upelio kranto, labiausiai pagarsėjęs 1893 m. čia įvykusiomis Kražių skerdynėmis. Mažai kam žinomas Kražių miestelis buvo pagarsėjęs beveik viso pasaulio spaudoje. Ilgą laiką plito jo garsas ir Lietuvoje.
1. Kauno sekmadieniniai cerkvei atiduoti priklausiusį panaikintam Kražių benediktinų vienuolynui ežerą , esantį ties Paežerių sodžiaus Kauno gubernijoje.
2. Atiduoti iždui vienuolynui priklausiusius Audenių palivarke vėjinį malūną ir žemę rusų kolonistams apgyvendinti.
3. Kražių vienuolyno bažnyčią ir visus vienuolyno ir jo ūkio trobesius nugriauti, gautąją po to medžiagą ir prie vienuolyno prieinančią jo žemę atiduoti ūkio mokyklai tame miestelyje steigti.
Šią aukščiausią valią , apie kurią sykiu duota žinia vyresniajam šventojo Sinodo prokuratoriui vidaus reikalų ministrui ir valstybės turtų ministerijos valdytojui, turiu garbę jūsų Ekscelencijai pranešti , kad būtų atlikti reikalingi įsakymai.
Buvo paduoti keli prašymai užtarimo ne tik carui, bet ir net užsienio valdovams. Caro atsakymo nesulaukdami, žmonės ėmė dieną ir naktį budėti bažnyčioje, nes bijojo, kad policija jos neuždarytų nesulaukusi atsakymo. Į bažnyčią sugužėdavo žmonių lyg per Velykų naktį. Trūkdavo oro, buvo pilna zakristija, ir šventorius. Maždaug vienodo amžiaus moterys klūpojo, kaip ir kiekvieną sekmadienį, su tomis pačiomis žalsvomis, juosvomis milelio sukniomis, margas skaras per pečius persimetusios, bet jų veidai ne tiek maldos buvo nuteikti, surimtinti, kiek slapto skausmo ir pikto pasiryžimo. Ir, rodos, visi bažnyčioje, kurie tik įstengė jas matyti, suprato tų moteriškių uždavinį ir giedojo giesmes, dairėsi į didžiąsias duris, pasitikėdami. Kad Švenčiausias nebus paliestas.
Policija daug kartų bandė išvaikyti žmones. O valdžios įsakomi kunigai mėgino išnešti iš bažnyčios Švenčiausiąjį, tačiau žmonės neleido. Keturis kartus bandė išnešti švenčiausiąjį, klebonas pradžioje gražiuoju paskui griežtai įsakė išpildyti vyskupo ir caro įsakymą. Žmonės labai saugojo švenčiausiąjį, kai jie jį išsaugojo ir padėjo ant altoriaus, jei tuo momentu būtų sujoję tūkstančiai kazokų, jei būtų armotomis šaudę, bažnyčioje niekas nebūtų girdėjęs. Visi klūpėjo bažnyčioje buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!