Kraujo donorystė ir jos esmė bei svarba

Kraujo donorystė – socialinis reiškinys, kai žmogus (kraujo donoras) savanoriškai suteikia savo kraujo.
Kraujas yra saugomas kraujo banke arba panaudojamas tiesioginiam perpylimui, easnt skubiam atvejui.
• Šį bandymą atliko Prancūzų mokslininkas Jeanas-Baptiste’as Denisas.
• 1818 m. –pirmą kartą žmogaus kraujas perpiltas žmogui.
• Pirmąjį žinomą žmogaus kraujo perpylimą žmogui atliko anglų gydytojas J.Blundellis. Jis dirbo akušerio darbą.
Svarbiausios kraujo donorystės datos ir įvykiai:
• 1901 m. – atrastos skirtingos kraujo grupės
• Austrų gydytojas, chemikas ir imunologas Karlas Landsteineris atrado skirtingus žmogaus kraujo tipus.
• K. Landsteineris rado tris kraujo tipus (A, B ir O), o po kelerių metų jo mokiniai rado ir ketvirtąjį (AB).
Kraujo išsaugojimo būdas
• 1914–1916 m. kelios mokslininkų grupės troško rasti būdą, kaip kuo ilgiau išlaikyti nesukrešėjusį kraują. Mokslininkai išrado cheminę medžiagą (antikoaguliantą), kuris donorų kraują iki jo panaudojimo nesukrešėjusį išsaugodavo 10–26 dienas. O dabar trombocitų galiojimo laikas 5 paros, eritrocitai –nuo 35 iki 49 parų, šviežiai šaldyta plazma – net iki 2 metų.
Kraujo donorystė Lietuvoje
• 1875 m. Vilniaus medicinos draugijos protokoluose randamos pirmosios žinios apie kraujo perpylimą Lietuvoje.
• Pirmuosius kraujo perpylimus gydymo tikslais atliko profesorius Vladas Kuzma ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!