Korupcija bei antikorupcija

Korupcija ir antikorupcija.

Pradėsiu šį darbą įvardindama kas yra korupcija. Korupcija tai, žmogus turintis galią piktnaudžiauja siekiant sau naudos. Korupcija yra labai sunku suvaldyti įrodydama tai, remsiuosi Aušros Vaisvalavičiūtės straipsniu ,,Antikorupcinis švietimas: Lietuvos atvejis” parašytas Kauno technologijos universitete K. Donelaičio g. 20. Dokumente teigiama, kad šalyje galiojantys įstatymai ir visuomenės bendradarbiavimas suteikia geriausią galimybę susivienyti kovai su korupcija. ,,Tik tada, kai visuomenė palaikys teisinę sistemą, kurioje tam tikras elgesys apibrėžiamas kaip korupcinis, šis apibrėžimas įtvirtinamas įstatymais ir suteikiamos reikalingos priemonės kovai su korupcija, teisinė sistema galės užtikrinti etikos standartų laikymąsi kovojant su korupcija“. Tai įrodo, kad visuomenė yra labai galinga ir galime atlikti labai didelius darbus tik jei veiksime kartu, o vienas iš sunkiausiu darbų tai, korupcijos naikinimas. Kadangi daugelis žmonių nori gyventi gerai tai, jie ir naudojasi korupcijos galia. Mažuma visuomenės negali kovoti su korupcija, nes žmonės turintys didesnę galią nepaisys šios taisyklės. Žinoma, žmonės nesuvokia, kad jie turi didelę galią. Manau žmonės tiesiog bijo, kad viršesni asmenys gali jiems pakenkti. Bet visuomenė ir sukuria tą korupcija, kad jų gyvenimas būtų saugesnis ir geresnis. Ką turiu omeny sakydama ,,saugesnis” pvz.: ligoninėse žmonės daktarams duoda kyšius, kad jie atliktų savo darbą tinkamai arba padarytų daugiau dėl to žmogaus nei dėl kitų, taip jie garantuoja saugesni ir tinkamai atlikta rezultatą. Nepakankamai dėmesio skiriama kovos su korupcija teisinei bazei tobulinti, o veiksmingam antikorupcinio švietimo įgyvendinimui trukdo ir nepakankamas finansavimas. Manau tai yra todėl, nes žmonės jau įprato taip gyventi, nes jei tu duosi kyši bus visiems gerai, vienas papildomai užsidirbs, o kitas gaus gerą rezultatą, bet nusikaltimą daro abu. Aš asmeniškai esu prieš korupcija, todėl, nes žmonės savo darbą turėtų atlikti tinkamai nesvarbu kokia jų alga yra, o tie kurie duoda kyšius turi suprasti, kad tai, yra korupcijos palaikymas ir taip pat gali pakenkti sau arba kitam ir žinoma, tai yra labai neetiška. Valstybės tarnautojai, politikai ir pareigūnai taip pat yra visuomenės nariai, o jų pilietinės nuostatos yra svarbi antikorupcinių nuostatų formavimo priemonė, nes „jokia specialioji tarnyba nieko negalės padaryti, jeigu institucijos vadovai rems arba dangstys korumpuotus asmenis. Žmonės turi pasitikėti asmenimis užimančiais aukštesnes pareigas jei jie rodo pavyzdį, kad yra prieš korupcija. Jeigu piliečiai nepasitiki politikais, policija ar kariuomene, bankais ar teismais, gydytojais ar mokytojais, pardavėjais ar tiekėjais, makleriais ar žurnalistais, vadinasi, laisva visuomenė neegzistuoja, nes laisvos visuomenės pagrindas yra pasitikėjimas visuomeninėmis institucijomis. "Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas (1990,Nr. I606) nenumato etikos reikalavimų ar atsakomybės visuomenei. Įstatymo 20 straipsnyje ,,Politinių partijų atsakomybė“ aptariami tik turtiniai klausimai. Skaitydama šį straipsnį supratau, kad nemažai žmonių yra prieš korupcija. Kai kurios Lietuvos institucijos ir profesiniai atstovai, pripažindami savivaldos mechanizmų poreikį ir antikorupcinės veiklos svarbą, parengė savo etikos kodeksus ir taisykles. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas reikalauja, kad muitinės pareigūnai, atlikdami savo pareigas, būtų teisingi, objektyvūs ir nešališki, susilaikytų nuo elgesio, kuris gali būti suprastas kaip kyšio siūlymas, ir pan. Atsižvelgdama į šio straipsnio faktus supratau, kad didžioji dalis žmonių palaiko korupcija ir bijo susivienyti, taip saugodami save. Kiek skaičiau yra nemažai antikorupcinių kodeksų, bet asmenys jų nepaiso. Mano nuomone žmonės turi pasitikėti vieni kitais, kad įveiktu tokius sunkumus kaip korupcija. Bet, kadangi seime ar aukštesnėse pozicijose esantys asmenys yra ne vieną kartą apsimelavę tai ir žmonių pasitikėjimas dingo. Tačiau vien tik etikos kodekso kūrimas neužtikrina, kad bus užtikrintas didesnis valstybės pareigūnų skaidrumas, moralė ir atskaitomybė. Tai ypač aktualu, nes sukčiavimo ir korupcijos pasekmės yra moralinės ir psichologinės, o ne materialinės ir finansinės, ir būtų veiksmingesnės, pvz. Norėčiau tęsti „Socialinės analizės grupės“ tyrimu. 2003 m. gruodžio mėn. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos užsakymu „Socialinės analizės grupė“ atliko tyrimą „Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Apklausa buvo atlikta 14 universitetų ir 25 kolegijose. Rezultatų analizė rodo, kad studentai korupciją suvokia kaip kyšininkavimą (23 proc.), sukčiavimą (20 proc.) ir naudojimąsi tarnybine padėtimi (13 proc.). Smulkių dovanų (ar paslaugų) davimas (ar gavimas) aukštųjų mokyklų studentų nėra suvokiamas kaip korupcija. Iš apklaustų studentų 33% prisipažino davę kyšį dėstytojui, 45% teigė girdėję, kad juos papirko kolega, 6% davė kyšį aukštosios mokyklos darbuotojui ir 2% davė kyšį studentų organizacijos darbuotojui. Dažniausiai pasitaikanti kyšininkavimo forma buvo ,,išsisukinėjimas“ prieš egzaminus (tai teko daryti 52 proc. studentų; dažniausia kyšininkavimo forma buvo ,,išsisukinėjimas“ prieš egzaminus). Taip elgdamiesi respondentai dažniausiai vadovaujasi draugų ir bendraklasių pasiūlymais (43 proc.), savo pačių sprendimais (22 proc.) ir kyšį davė jo supratimu (19 proc.). Iš apklaustų mokinių 60% teigė, kad kyšis visiškai išsprendė problemą, 29% ją iš dalies išsprendė, o 4% buvo nusivylę. Deja, respondentai neturėjo nuomonės kas daro nusikaltimą, jie ar imantis kyšį asmuo. Pastebėjau, kad ši tema anksčiau nebuvo diskutuojama taip plačiai, mokyklose arba mažai diskutuojama universitetuose, todėl asmenys ir nesupranta, kad korupcija yra nusikaltimas. Džiaugiuosi, kad ši tema dabar yra aktualesnė ir žmonės imasi priemonių tai sustabdyti. A. Vaisvalavičiūtė teigia, kad Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo magistrantūros studijų programoje yra mokymosi modulis ,,Valdymas ir korupcija“, kuriuo siekiama, kad studentai geriau suprastų korupcijos žalą geram valdymui įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, korupcijos reiškinio sudėtingumą, profesinių standartų, antikorupcinių teisės aktų ir elgesio kodeksų svarbą bei jų rengimo metodologiją. Tikimasi, kad studentai gebės analizuoti, vertinti ir tirti korupcijos apraiškas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, etikos pagrindų ir antikorupcinės kultūros svarbą kovojant su korupcija. Galiu teigti, kad labai svarbu yra diskutuoti šią problemą ir ieškoti sprendimų, galiu pabrėžti dar vieną teiginį, kad ,,Vyriausybės atstovai turėtų būti labiau atsakingi už savo veiksmus ir sprendimus, o antikorupcinis mokymas turėtų būti nuolatinis ir sistemingas, neapsiriboti vienkartiniais mokymo seminarais ir kursais“. Aš visiškai sutinku su šiuo teiginiu, nes asmenys aukštesnėse pozicijose leidžia sau per daug ir tai kenkia visuomenei, o jie didelio nuostolio negauna už savo nusikaltimus. Manau, kad reiktų įgalinti antikorupcinį kodeksą ir jo laikytis, dėl jo nesilaikymo turėtų būtį labai griežtos baudos, nes kitaip žmonės nepasimoko. Sužinojau, kad ši tema turėtų būti aktualesnė mokyklose ir kitose mokymo įstaigose, nes daugelis jaunų žmonių nesupranta koks tai yra nusikaltimas. Tikiuosi ateityje tai, išsispręs, svarbu, kad žmonės susivienytu ir laikytųsi taisyklių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!