Diplominiai darbai
Korporatyvaus kapitalo įvertinimo ypatumai
ĮVADAS Šiuolaikiniame pasaulyje, vertinant ekonominį augimą dažniausiai yra naudojami klasikiniai augimo modeliai. Eksponentinis augimas, sudėtinės palūkanos – tai augimo matavimo principai, kurių pagalba šių dienų ekonomikoje įprasta vertinti pinigų ir kapitalo srautus, investicijų grąžą. Tačiau augimas negali būti begalinis. Logistinė kapitalo valdymo teorija pasižymi tuo, kad įvertina augimo ribotumą. Teorija teigia, kad egzistuoja tam tikra baigtinė kapitalo (investicijų) talpa, išreiškianti didžiausią kapitalo kiekį, kuris toje aplinkoje gali būti efektyviai įsisavintas. Reikėtų pabrėžti, kad 2004 m. sausio l d. įsigaliojo pataisytas LR akcinių bendrovių įstatymas, priimtas 2008 m, gruodžio 13 d. (toliau - ABĮ). Rengiant galiojantį įstatymą, jo nuostatos buvo derinamos su Europos Sąjungos direktyvomis, taip pat naujuoju LR civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo 2001 m. liepos l8 d. Kadangi kai kurios bendrosios nuostatos, reglamentuojančios visų įmonių veiklą, yra perkeltos į LR civilinį kodeksą, šiuos teisės aktus analizuosime kompleksiškai. Darbe aiškiai ir priimtinai suformuluosime darbo tikslus, pademonstruosime profesines kompetencijas iš visų, studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių, pateiksime priimtinus iškeltų problemų sprendimo variantus ir argumentuotai atrinksime optimaliausius. Taikysime įvairius teorinius modelius bei analizės metodus, gautus rezultatus tarpusavyje palyginsime, pademonstruosime visapusiškas teorines žinias pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas. Dabar galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas bus taikomas tik steigiant tas bendroves, kurių steigimo sutartys yra sudarytos iki ABĮ įsigaliojimo, taip pat didinant, mažinant bendrovių įstatinį kapitalą, reorganizuojant ir likviduojant tas bendroves, dėl kurių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo nutarimai priimti iki ABĮ įsigaliojimo. Daugiausia naujovių įvesta akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau - bendrovės) steigimo, reorganizavimo ir veiklos pertvarkymo srityse. Nemažiau svarbūs yra ir bendrovių valdymo bei akcininkų teisių ir santykių su bendrove reglamentavimo pakeitimai. Apžvelgsime svarbiausias ABĮ naujoves. Pirmoje dalyje šalia literatūros bei įvairių šaltinių analizės taip pat bus aptariamos ir teorinės t.y. doktrininiai akcininkų teisę valdyti įmonę aspektai bei užsienio šalių praktika. Antroje darbo dalyje bus analizuojami teorinėje dalyje aptarti šaltiniai ir kompleksiškai vertinant teisės normas bus nagrinėjos akcininkų teisės. Trečioje darbo dalyje autorius aptars konkrečius akcininkų įgaliojimų ypatumus ir praktinius aspektus valdant įmonę. Bus akcentuojami naujausi pakeitimai bei teismų praktika. Taip pat sistemiškai vertinamos naujo įstatymo privalumai bei trūkumai. Darbo tikslas – išnagrinėti korporatyvaus kapitalo įvertinimo ypatumus; Hipotezė –korporatyvaus įstatinio kapitalo įvertinimo problemos. Darbo metodas – pagrindinis darbo metodas teisės aktų sisteminės analizės logika Atsižvelgiant į darbo tikslą suformulavau šiuos uždavinius: 1. Išnagrinėti darbe korporatyvaus kapitalo įvertinimo metodus; 2. Išnagrinėti korporatyvaus kapitalo įvertinimo būdus; 3. Išanalizuoti skirtumus tarp akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių; 4. Išanalizuoti pagrindines naujoves kurias įvedė galiojantis akcinių bendrovių įstatymas. Darbe naudojamasi šiais tyrimo metodais: a) istoriniu; b) teisės aktų bei teorinės literatūros analizės metodu; c) lingvistinių; d) sisteminės analizės logika; c) ir kitais tyrimo metodais. 1. Korporatyvaus kapitalo įvertinimo teoriniai aspektai 1.1. Bendrovės įstatinio kapitalo samprata Augimo procesų modeliavimas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos modeliavimo prioritetų. Šiandieninė ekonominė teorija – tai augimo teorija, o pagal ją sukurta Pasaulio ekonominė sistema – tai augimu pagrįsta ekonomika. Todėl natūralu, kad ekonomikos ar atskirų jos sudedamųjų dalių augimas -svarbi mokslinių tyrimų sritis. Yra daugybė augimo problematiką nagrinėjančių ekonominių modelių. Tačiau absoliuti jų dauguma nevertina vienos svarbios esminės taisyklės – augimo ribotumo. Logistiniai augimo modeliai išskirtini tuo, kad jie paremti augimo ribotumu. Naujai sukurta Logistinė kapitalo valdymo teorija remiasi logistiniu augimo dėsniu. Teorija teigia, kad egzistuoja tam tikra baigtinė kapitalo (investicijų) talpa, išreiškianti didžiausią kapitalo kiekį, kuris toje aplinkoje gali būti efektyviai įsisavintas. Kapitalui pasiekus ribą, nuo kurios jis negali būti produktyviai įsisavintas, sistema nustoja augti. Pritaikius šios teorijos teiginius ekonominių krizių analizei, galima naujai paaiškinti šių negatyvių ekonominių reiškinių priežastis. Bendrovės korporatyvus kapitalas yra pagrindinis bendrovės nuosavo kapitalo elementas. Jis lygus visų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai ir yra nurodytas bendrovės įstatuose. Įstatinio kapitalo dydis rodo bendrovės finansinį pajėgumą, todėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme griežtai reglamentuojama jo keitimo tvarka, siekiant apsaugoti kreditorių bei pačių akcininkų interesus. Augimo problemas, tame tarpe ir kapitalo augimą nagrinėjančių mokslinių modelių, sukurtų pagal klasikines ekonomines teorijas, yra daugybė. Juos sąlyginai galima išskirti į ekonominius augimo modelius bei į kapitalo augimo modelius. Toliau trumpai apžvelgsime abi sąlygines grupes. Kalbant apie klasikinius ekonomikos augimo modelius, galima išskirti keturis jų vystymosi etapus. Pirmieji klasikiniai ekonomikos augimo modeliai augimą aiškino kapitalo ir darbo poveikiu. Prie antrosios taip vadinamos bangos galima priskirti Solow-Swan ir kitus vėliau sekusius neoklasikinius augimo modelius, sukurtus dar XX šimtmečio viduryje. Šie modeliai augimą susiejo ne tik su kapitalo ir darbo didėjimu, bet ir įvertino technologinio vystymosi įtaką. Vėliau sekę endogeninio augimo modeliai ekonominį augimą susiejo su technologine pažanga bei su vyriausybės politika. Pagal juos vyriausybių politika bei kiti ekonominiai veiksmai laikui bėgant turi įtakoti ekonominį valstybės augimą. Labai svarbus veiksnys – tai investicijos, kurios įtakoja BVP augimo greitį trumpuoju periodu, o ilguoju – lemia stabilias valstybės pajamas. Endogeninius sekę evoliuciniai ekonominio augimo modeliai, sąveikaujančias sistemas imituojantys modeliai ir kiti modeliai ankstesnę modelių kartą tobulino kuriuo nors aspektu, pabrėžiant vienus ar kitus ekonominį augimą sąlygojančius veiksnius, priežastis ir jų svarbą. Antroji sąlyginė augimo modelių grupė – kapitalo augimo modeliai. Klasikiniai kapitalo augimo modeliai – tai paprastųjų ar sudėtinių palūkanų modeliai, eksponentiniai bei įvairūs logistiniai modeliai. Prie jų galima priskirti ir logistinį kapitalo augimo modelį (Girdzijauskas, 2002, 2008). Šiuose modeliuose naudojami augimo būdai atskleidžia patį augimo pagrindą. Jie įvertina augimo pobūdį bei apibrėžia pagrindines augimo komponentes bei jų sąryši. Esminis šių augimo modelių bruožas – tai, kad jie nagrinėja kapitalo kitimo dėsningumus. Modeliuose naudojami kintamieji – kapitalas bei augimą atspindinčios palūkanų normos. Nuo klasikinių ekonominių augimo modelių šie modeliai skiriasi tuo, kad čia nėra vertinamas darbo išteklių poveikis. Technologijų bei investicijų poveikis nėra apibrėžtas atskirais kintamaisiais, tačiau šie veiksniai gali būti įvertinti per patį kapitalo dedamosios pokytį. Toliau trumpai apibrėšime pagrindines kapitalo augimo modelių charakteristikas. Paprastųjų palūkanų modelis yra pats paprasčiausias augimo modelis, parodantis tiesinę kapitalo priklausomybę nuo augimo normos (palūkanų normos) (Bodie, 2000). Eksponentinis arba sudėtinių palūkanų kitimas yra patobulintas paprastųjų palūkanų modelis, įvertinantis kapitalo reinvestavimą. Šis modelis pasižymi tuo, kad jo augimo greitis yra proporcingas jo paties dydžiui. Todėl produktas didėja natūraliai ir augdamas duoda didėjantį prieaugį. Pažymėtina, kad toks augimas stebimas biologinėse ir kitose populiacijose, kai yra pakankamai augimo išteklių ir pakankama erdvė tolimesniam augimui. Tačiau realiomis sąlygomis produktas negali gana ilgą laiką didėti vienodu tempu. Augantis produktas yra ribojamas išorės bei vidaus veiksnių. Ribotas augimas paprastai yra išreiškiamas logistine lygtimi. Logistiniai modeliai ypatingi tuo, kad juose naudojama logistinė lygtis, t.y. šie modeliai įvertina augimo ribotumą. Logistinių modelių yra įvairių. Kaip reprezentacinį galima išskirti populiacijos augimo modelį, kurį pirmasis paskelbė Pierre Verhülst 1847 m. Jis augimo ribotumą pasiūlė įvertinti daugikliu atspindinčiu tam tikros sistemos užpildymo lygį. Tačiau ekonominių uždavinių sprendimui šis ir kiti logistiniai modeliai nebuvo taikomi. Pelningai dirbančiose įmonėse, tarkime, kai įmonės sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas ir per ataskaitinį laikotarpį įmonė taip pat uždirbo pelno arba ataskaitiniais metais gautas pelnas yra didesnis už ankstesniųjų metų nepaskirstytąjį nuostolį, iš nepaskirstytojo pelno gali būti didinamas bendrovės korporatyvus kapitalas, korporatyvus kapitalas gali būti didinamas ir iš kitų bendrovės lėšų — prijungiant akcijų priedus ar rezervus.1 1 lentelė. Kapitalo augimo modeliai Nr. Modelio pavadinimas Matematinis kapitalo kaupimo modelis Kapitalo išraiška 1 Paprastųjų procentų modelis dK = K0 'i dt K =K0(1 + it) 2 Sudėtinių procentų (eksponentinis) modelis dK = ln r ■ K dt K = K0rt 3 Natūraliojo augimo eksponentinis modelis dK = i-K dt K = K0ei't 4 Paprastųjų procentų riboto augimo (logistinis) modelis K Km-K0-( 1 + i-t ) (Km-K0)+K0.(1 + i.t) 5 Logistinis modelis (panašus į O. C. Ferreira) dK = ln r ■ K(Km - K) dt K= Km \ \_K0 1 j Akcijų priedai - tai akcijų nominalios vertės perviršis, kitaip tariant, susidaręs skirtumas, kai akcijos išplatinamos už didesnę kainą negu jų nominali vertė. Susidaręs perviršis automatiškai įstatiniam kapitalui nepriskiriamas ir apskaitomas atskirai. Iš akcijų priedų bendrovės korporatyvus kapitalas gali būti padidintas tik visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ir pakeičiant įstatus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau - ABI) numato tris rezervus, kuriuos bendrovė privalo sudaryti: perkainojimo rezervą, privalomąjį rezervą ir rezervą savoms akcijoms įsigyti (atvirosiose akcinėse bendrovėse). Kitus rezervus (tiek paskirstytinuosius, tiek nepaskirstytinuosius) bendrovė sudaro savo, t. y. akcininkų, nuožiūra. Tai gali būti rezervai, kuriuose kaupiamos lėšos darbuotojų premijoms, pašalpoms, labdarai, paramai ir kitiems tikslams. Paskirstytinieji rezervai paskirstomi skirstant kiekvienų finansinių metų pelną (nuostolį). Nepaskirstytinieji rezervai skirstant finansinių metų pelną (nuostolį) neskirstomi. Tam tikrų bendrovei ar akcininkams svarbiausių rezervų sudarymas gali būti numatytas bendrovės įstatuose. Svarbu žinoti, kad Įstatinio kapitalo negalima didinti iš savų akcijų įsigijimo rezervo (ši nuostata aktuali atvirosioms akcinėms bendrovėms) ir paskirstytinųjų rezervų.2 Korporatyvus kapitalas gali būti didinamas iš nepaskirstytinųjų rezervų (juos sumažinus ar panaikinus). Tarkime, sumažinus perkainojimo rezervą, atitinkamu dydžiu gali būti didinamas korporatyvus kapitalas. Nutarimas dėl įstatinio kapitalo didinimo turi būti priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Atkreipsime dėmesį, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus tik esant susirinkimo kvorumui, t. y. kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Kai yra keletas akcijų rūšių ar klasių, nutarimui dėl įstatinio kapitalo didinimo keliami griežtesni reikalavimai. Tokiu atveju nutarimas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma pritaria kiekvienos rūšies ar klasės akcininkai. Dėl šio pritarimo nutarimą gali priimti atitinkamos rūšies ar klasės akcijų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų šios rūšies ar klasės akcijų.3 Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų turi remtis bendrovės finansine atskaitomybe, sudaryta ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo. Jei nutarimas didinti įstatinį kapitalą priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, gali būti vadovaujamasi metine finansine atskaitomybe. ABĮ numatyti tam tikri apribojimai didinant įstatinį kapitalą. Pirma, negalima didinti įstatinio kapitalo, kol nesumokėta paskutinės laidos akcijų emisijos kaina. Antra, iš bendroves lėšų draudžiama didinti įstatinį kapitalą, kol nepadengti finansinėje atskaitomybėje įrašyti bendrovės nuostoliai. Įstatinį kapitalą didinant iš bendrovės lėšų, akcininkams gali būti nemokamai suteikiamos naujos akcijos arba padidinamos jų turimų akcijų nominalios vertės. 1. Įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų 2. Įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų (nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar ne paskirstyti n uju rezervų), vadovaujantis metine finansine atskaitomybe. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų. Išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai perduodamos akcininkams. Padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes. Akcinių bendrovių visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas didinti įstatinį kapitalą turi būti atskleistas įstatymų nustatyta tvarka.4 Įstatų pakeitimai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, dienos. Esminio skirtumo tarp šių būdų nėra. Kurį iš jų pasirinkti, sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai korporatyvus kapitalas didinamas iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų (išskyrus perkainojimo rezervą). Jeigu korporatyvus kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų, savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų. Vis dėlto ABĮ 53 str. 6 dalyje numatytu atveju tam tikri bendrovės akcininkai turi pirmumo teisę gauti naujų akcijų. Kai korporatyvus kapitalas didinamas siekiant ištaisyti anksčiau padarytas jo sudarymo ar didinimo klaidas, dėl kurių buvo pažeistos atskirų akcininkų turtinės teisės (pavyzdžiui, jiems buvo skirta per mažai akcijų), naujų akcijų pirmiausia gauna tie akcininkai, kurių turtinės teisės buvo pažeistos (ABĮ 53 str. 6 d.).5 Akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas didinti įstatinį kapitalą turi būti atskleistas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka. Akcinės bendrovės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pranešti bent vienai šalies visuomenės informavimo priemonei, Vertybinių popierių komisijai ir vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, pateikti vadovo pasirašytą pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą didinti įstatinį kapitalą. Įstatinio kapitalo didinimas tiesiogiai susijęs su bendrovės įstatų keitimu. Bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo iš bendrovės lėšų turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre per 3 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą didinti įstatinį kapitalą, dienos. Kartu su kitais dokumentais Įmonių rejestro tvarkytojui būtina pateikti ir bendrovės finansinę atskaitomybę, kurios pagrindu priimtas nutarimas didinti įstatinį kapitalą. Jei per minėtą terminą įstatų pakeitimai nebus įregistruoti, korporatyvus kapitalas bus laikomas nepadidintu. Įregistravus įstatų pakeitimus, valdyba (jeigu ji nesudaroma - administracijos vadovas) įstatuose nustatyta tvarka praneša akcininkams apie naujų materialių akcijų atsiėmimo tvarką. Neatsiimtas materialias akcijas bendrovė turi saugoti iki atsiėmimo. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos įrašomos į akcininkų vertybinių popierių sąskaitas jas kredituojant (ABĮ 53 str. 7 d.). Įstatinio kapitalo padidinimas turi reikšmės privalomajam rezervui. Privalomojo rezervo suma negali būti mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo (ABĮ 61 str. 4 d.). Todėl, padidinus įstatinį kapitalą, būtina išlaikyti atitinkamą privalomojo rezervo dydį. Tik kai jis yra sudarytas arba skirta ABĮ 61 str. 4 dalyje nustatyta pelno dalis į privalomąjį rezervą, gali būti sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti bei kiti nepaskirstytinieji ir paskirstytinieji rezervai (ABĮ 61 str. 7 p.). ABĮ 39 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų (nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar rezervų) ateityje gali turėti neigiamos įtakos minėtam bendrovės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykiui. Sis santykis gali keistis įmonei ateinančiais laikotarpiais patyrus nuostolių, kai anksčiau uždirbto pelno neužtenka jiems kompensuoti. Nuosavo kapitalo mažėjimą lemia ir kitų jo sudedamųjų dalių mažėjimas, todėl prieš didinant įstatinį kapitalą būtina tai įvertinti. Tarkime, bendrovės balanse pateiktas tokios struktūros nuosavas kapitalas: Korporatyvus kapitalas 10 200 Lt Privalomasis rezervas 1020 Lt Nepaskirstytinas rezervas 700 Lt Nepaskirstytasis nuostolis (2300) Lt Nuosavas kapitalas iš viso 9620 Lt Kritinė nuosavo ir įstatinio kapitalo riba bus tokia: 10 200 Lt x ¾ = 7650 Lt 6 Visuotiniam akcininkų susirinkimui nutarus padidinti įstatinį kapitalą prie jo prijungiant nepaskirstytinąjį rezervą, dėl to nuosavo kapitalo bendra suma nepasikeis, tačiau santykis su įstatiniu kapitalu pakis: 10 900 Lt x ¾ = 8175 Lt (tai žemiausia leistina nuosavo kapitalo riba) Vadinasi, dabar įmonė, norėdama neperžengti kritinės nuosavo ir įstatinio kapitalo ribos, galės patirti ne didesnį kaip 1445 Lt nuostolį (9620 Lt- 8175 Lt = 1445 Lt), o iki įstatinio kapitalo padidinimo didžiausias leistinas nuostolis galėjo būti 1970 Lt. Kaip matyti, įstatinio kapitalo didinimas gali būti ir rizikingas žingsnis, nes nė viena įmonė negali garantuoti, kad ateinančiais laikotarpiais nepatirs nuostolio. Paprastosios akcijos (angį. common shares arba common stocks) yra nuosavybės vertybiniai popieriai. Lietuvoje paprastosios akcijos (arba tiesiog akcijos) formaliai yra vadinamos paprastosiomis vardinėmis akcijomis. Jos atspindi nuosavybės dalį bendrovėje. Akcininkai yra bendrovės savininkai. Paprastai viena akcija įmonėje suteikia vieną balsą, bet gali būti ir kitaip. Taip pat dažniausiai akcijos bendrovėje yra vienos klasės, tačiau tam tikrais atvejais gali būti keleto skirtingų klasių akcijų, kurios suteikia akcininkams skirtingas turtines ir neturtines teises. Įmonės akcininkai yra paskutiniai pretendentai į įmonės turtą. Tai reiškia, kad pirmiau tenkinamos kitų interesantų į firmos turtą pretenzijos - valstybės, kreditorių, privilegijuotųjų akcijų savininkų, ir tik po to - paprastųjų akcijų savininkų. Firmos leidžiamų akcijų skaičius, nominali vertė, suteikiamos teisės ir pareigos yra apibrėžiamos įmonės įstatuose (angį. Company Articles arba Company Bylaws). Paprastai akcijos suteikia teisę: balsuoti akcininkų susirinkimuose įvairiais firmai svarbiais klausimais (vadovybės rinkimai, veiklos ataskaitų tvirtinimas ir pan.); gauti dividendus; - parduoti akciją savo nuožiūra. Kai kuriose šalyse šita teisė yra ribojama; Įmonės akcijos gali būti išplatintos uždarai tarp firmos steigėjų (Lietuvoje - jeigu tai uždaroji akcinė bendrovė) arba viešai išplatinamos pirminėje (naujų emisijų) rinkoje. Išsivysčiusiose šalyse firmas dažnai įkuria grupelė verslininkų, kurie proporcingai pasidalija firmos akcijas (įstatinį kapitalą) pagal įnašus. Bet vėliau, plėtojant veiklą, siekiama pritraukti daugiau kapitalo, dėl to akcijos išleidžiamos į viešumą, kad jas įsigytų investuotojų visuomenė. Pirma firmos istorijoje vieša emisija būna vadinama pirminiu viešu pasiūlymu (IPO), antroji ir vėlesnės - pakartotiniais pasiūlymais (angį. seasoned eąuity offering (SEO)). Pirminis ir pakartotiniai akcijų vieši pasiūlymai sudaro pirminę akcijų rinką. Per ją pinigai patenka tiesiogiai firmai (tačiau tarpininkauti gali investiciniai bankai). Po išplatinimo pirminėje rinkoje akcijų apyvarta persikelia į antrinę akcijų rinką. Pagrindinė prekyba antrinėje rinkoje (angį. secondary market) vyksta organizuotose rinkose - akcijų arba tiesiog vertybinių popierių biržose (angį. stock exchanges arba security exchanges), tačiau nemaža dalis apyvartos vyksta ir užbiržinėje rinkoje (angį. OTC, over-the-counter market). Šiuo atveju firma nėra susijusi su investuotomis lėšomis, akcijų apyvarta ir pinigai juda tik tarp akcijos pirkėjo-pardavėjo (investuotojų). Taip pat, jeigu firma nėra pakankamai didelė, kad jos charakteristikos leistų jos akcijas listinguoti biržoje, bet sugeba pritraukti išorinio kapitalo, tuomet jos akcijų antrinė apyvarta vyksta tik užbiržinėje rinkoje. Apie prekybą biržose rašoma kitame skyriuje. Apie akcijas kaip įmonės kapitalo šaltinį jau buvo kalbama antrojoje knygos dalyje. Dabar bus siekiama pažvelgti į akcijas kaip į investicijų objektą. Investavimo į uždarų firmų (kurių akcijos nekotiruojamos antrinėje rinkoje) akcijas mechanizmas yra visai kitoks, šiuo atveju dažniausiai įsigyjami stambūs akcijų paketai (t.y. didelė firmos akcijų dalis, pavyzdžiui, 10 proc, 51 proc. akcinio kapitalo), atliekami nuodugnūs firmos tyrimai ir vertinimas. Uždarų firmų akcijos neturi rinkos kainos, nes jomis neprekiaujama antrinėje rinkoje. Tuo tarpu šiame skyriuje bus nagrinėjama viešoje apyvartoje (t.y. biržoje) prekiaujamos akcijos, kurias įsigyja investuotojai, paprastai neturintys siekio kištis į firmos veiklą. Šiuo atveju investuotojai tikisi įsigyti akcijas į savo investicijų portfelį, o jų pelną iš investicijos į akcijas sudaro dividendai ir kapitalo prieaugis arba nuostolis (angį. capital gain/capital loss) (kainos padidėjimas arba sumažėjimas, lyginant su pirkimo kaina). Labai svarbus tokiems investuotojams yra rinkos (biržos) mechanizmas. Investuotojai nenorės pirkti akcijų, jeigu nežinos, kaip jas galima greitai ir be nuostolių, lyginant su rinkos kaina, parduoti. Dėl to reikalingas perpardavimo funkcijos mechanizmas, kurį iš esmės sudaro antrinė rinka (akcijų birža). Kaip daugeliu kitų atvejų, šiuo metu labiausiai išvystyta akcijų rinka yra JAV. Tai lėmė ir faktas, jog JAV firmų finansavimas yra pagrįstas daugiausia ne bankų paskolomis, bet įvairiais finansų rinkų instrumentais, tarp jų akcijomis ir obligacijomis. JAV akcijų rinkos aktyvumas gerokai viršija kitų šalių. Pavyzdžiui, JAV per akcijų emisijas finansavimą pritraukė apie 50 proc. nefinansinių firmų, tuo tarpu kitose šalyse šis skaičius svyruoja apie 10-7 proc. Tai leido išsivystyti plačiai akcijų rinkai. Dauguma stambiausių pagal kapitalizaciją (akcijų rinkos vertę) firmų yra JAV firmos. Pavyzdžiui, Microsoft bendrovės vertė 2000 metais viršijo pusę trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu visi išleisti grynieji JAV doleriai kupiūromis ir monetomis sudaro tik apie 450 milijardų JAV dolerių. Vadinasi, net patuštinusi visas kišenes, JAV nacija už grynus pinigus negalėtų nusipirkti Microsoft bendrovės. Tik dešimties šalių ekonomikos yra didesnės už Microsoft bendrovės kapitalizaciją. Visų JAV bendrasis vidaus produktas neviršijo 500 milijardų JAV dolerių iki 1960 metų. Balsuoti renkant Direktorių Tarybą galima pagal daugumos (angį. majority) arba pagal augantį (angį. cumulai Daugumoje atvejų naudojamas daugumos būdas, kai balsuojama už sąrašą, ir išrenkamas gavęs daugiau kaip pusės balsi smulkūs akcininkai rizikuoja neturėti savo žmonių direktorių taryboje. Pagal augantį metodą viena akcija turi tiet direktorių bus renkama. Taip smulkūs akcininkai įgyja didesnį svorį. Reikalingų vienam direktoriui išrinkti akcijų sk apskaičiuoti taip: Akcijų skaičius = Akcijų skaičius apyvartoje x Reikalingu išrinkti direktorių skaičius + 1 Renkamų direktorių skaičius + 1 Pirmenybės teisė (angį. preemptive right) - tai teisė (angį. right) senesniems akcininkams pirmiems įsigyti naųj akcijų, paprastai tam tikrą kiekį ir su nuolaida. Teorinė teisės vertė = Akcijos (su teise) rinkos vertė - Pasirašymo kaina Teisių skaičius, reikalingas vienai naujai akcijai įsigyti + 1 Pasirašymo kaina yra kaina, už kurią teises turintys senieji akcininkai perka naujos emisijos akcijas. Ji yra mažesnė kainą, nes kitaip akcininkai teisėmis nepasinaudotų. Jei akcijomis rinkoje prekiaujama be teisių, tai: Teorinė teisės vertė = Akcijos (be teisės) rinkos vertė - Pasirašymo kaina Teisių skaičius, reikalingas vienai naujai akcijai įsigyti Be teisių (angį. ex-rights) - akcija, kurios pirkėjas įsigydamas ją negauna pirmenybės teisių. Su teisėmis (angį. rigr. akcija, kurios pirkėjas ją pirkdamas kartu gauna ir pirmenybės teises. Nominali akcijos vertė (angį. par value) neturi nieko bendra su ekonomine verte ir su rinkos verte. Dėl to daži nesusipratimų, pavyzdžiui tarp firmos ir banko, kai firma nori gauti paskolą užstatydama savo akcijas. Išleisdamos emisiją, firmos nustato kokią nori nominalią vertę. Vėliau rinka sureguliuoja akcijos kainas. Tačiau reikė skirtumas nebūtų labai didelis, nes tada labai skirsis nuosavybės rinkos ir balansinė vertės. Balansinė arba buhalterinė (angį. book value). Tai tokia nuosavybės vertė, kaip įrašyta balansų lentelės sąskaitoje. Rinkos vertė, kaina (angį. market market price) - akcijos kaina rinkoje. Firmos rinkos vertė (angį. kapitalizacija) apskaičiuojama dauginant akcijų skaičių iš ; rinkos kainos. Pagal kapitalizacija, firmos būna (skaičiavimas pagal Niujorko akcijų biržoje kotiruojamas akcijas): • didelės kapitalizacijos (angį. large-cap), kurių rinkos vertė daugiau kaip 4,2 mlrd. USD; vidutinė kapitalizacijos (angį. mid-cap) kurių rinkos vertė tarp 4,2 mlrd. ir 1 mird. USD; • mažos kapitalizacijos (angį. small-cap arba iow-cap) kurių rinkos vertė tarp 1 mlrd. ir 0,25 mlrd. USD; mikrokapitalizacijos (angį. micro-cap), kurių rinkos vertė mažiau 250 mln. USD; Dividendai (angį. dividends) yra vieninteliai akcijos mokėjimai savininkams. Tačiau jie nėra garantuoti. Dividendų dydi; būti nuo 0% iki 100% uždirbto grynojo pelno. JAV dividendai skelbiami ir išmokami kas ketvirtį, Lietuvoje - kas metai. R atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais firma net gali paimti paskolą dividendams išmokėti. Akcinis dividendas (angį. stock dividend) yra dividendų išmokėjimas akcijomis, užuot mokėjus pinigais. Akcijų smulkinimas (angį. stock split) reiškia, kad viena akcija taps dviem, trimis ar daugiau akcijų, nekeičiant jų balansinės vertės. Pirminėje akcijų rinkoje veikia investiciniai bankai, apie kuriuos rašoma antrojoje dalyje. Investuotojai gali įsigyti ir akcijas pirminėje rinkoje per investicinius bankus. Nuo 1960 iki 1993 metų daugiau kaip 10 000 JAV firmų rinkoje išplatino savo akcijų emisijas. Naujų emisijų (IPO) vertė 1995 metais JAV pasiekė daugiau kaip 29 milijardų USD. Piko metu būta net po 120 IPO per mėnesį. IPO skaičius turi tendenciją judėti bangomis. Tikra IPO karštinė buvo 1960-62 metais, 1968-72 metais, 1980-86 metais ir 1990-93 metais. Kai IPO labai populiarūs, pirmųjų dienų akcijų kainų šuoliai būna labai dideli, net po 130 proc. Tai reiškia, kad dažnai IPO turi per mažą pradinę kainą (angį. und.erpriced), bet taip pritraukiama daugiau pirkėjų. Yra investuotojų, kurie specializuojasi pirkdami akcijas tik IPO rinkoje. Po išplatinimo pirminėje rinkoje akcijomis prekiaujama per biržas. Apie tai rašoma kituose skyriuose. Besivystančių rinkų akcijų rinkų dalis, nors ir maža, bet nuolat auga ir dėl privatizacijos. 1990 metais privatizuotų valstybinių įmonių vertė pasaulyje siekė 185 milijardus USD. Pagal tyrimus, privatizavus įmonės geriau veikia. Megginson, Nash ir van Randenborgh (1994) studija ištyrė 57 privatizuotas įmones 15 šalių ir parodė, kad pardavimų pelningumas išauga vidutiniškai 2,49 proc, grynasis pelnas 25,08 proc., pardavimai - 24,1 proc, darbuotojų skaičius - 2346 per metus, o dividendų išmokėjimas išauga 22,55 proc. Apibendrinant apžvelgtus augimo modelius (tiek ekonominio augimo, tiek kapitalo augimo) galima daryti išvadą, kad moderniosios augimo teorijos iš esmės remiasi klasikiniu ar modifikuotu Cobbe-Douglass gamybos augimo modeliu (išreiškiančiu augimo priklausomybę nuo kapitalo, jo našumo ir darbo išteklių). Tuo tarpu kapitalo augimui modeliuoti yra taikomi tiesiniai, eksponentiniai ir tik išimtinais atvejais -logistiniai modeliai. Toliau pagrįsime ir pristatysime pastarųjų modelių naudojimo galimybes ekonominių procesų modeliavimui. 1.2.Korporatyvaus kapitalo mažinimo ir didinimo reikalavimai Atlikti investicinės sistemos vidinės pelno normos skaičiavimai atskleidė dvi svarbias priklausomybes. Visų pirma buvo nustatyta, kad logistinės priklausomybės vidinė pelno norma yra didesnė už klasikinių diskontuotų verčių. Antras labai svarbus faktas - logistinės priklausomybės vidinė pelno norma didėja, didėjant prisotinimui (didėjant prisotinimo koeficientui). Kadangi vidinė pelno norma išreiškia sistemos efektyvumą, pagal gautus rezultatus daroma esminė Logistinės kapitalo valdymo teorijos taisyklė: didėjant prisotinimui didėja sistemos vidinė grąžos norma. Naudojant Logistinė kapitalo valdymo teorijos sąlygas matematiškai įrodyta (Girdzijauskas, 2008), kad kapitalo prisotinimo efektas pasireiškia tuo, jog uždaros sistemos prisotinimui artėjant prie pilno prisotinimo, t.y. prisotinimo koeficientui artėjant prie vieneto, sistemos vidinė grąža labai išauga, t.y. sistema tampa neadekvačiai efektyvi. Toks reiškinys vadinamas burbulo susiformavimu. Tai antra esminė Logistinės kapitalo valdymo teorijos taisyklė. Prisotinimo efektas kyla dėl sistemų ribotumo. Logistinė kapitalo valdymo teorija teigia, kad ekonomikoje vykstantys procesai atspindi gamtos dėsnius. Kaip žinia, gamtoje niekas negali augti be galo ir plėsti be ribų. Todėl ir įvairios sistemos ekonomikoje yra baigtinio dydžio - jos turi apibrėžtas ribas, kurių negali viršyti. Sistemų ribas galima įsivaizduoti kaip maksimalų į sistemą galimą investuoti kapitalą, kurį sistema sugebės efektyviai įsisavinti. Tai vadinama kapitalo (investicijos) talpa. Ji yra siejama su tam tikra aplinka, kurioje kapitalas yra investuojamas. Kartais ji vadinama nešamąja investicijos arba kapitalo talpa. Taigi kapitalo talpa suprantama kaip konkrečios investicijos arealas (kapitalo vystymosi erdvė, išreikšta kiekybine forma - piniginiais vienetais). Kitaip tariant kapitalo vystymosi talpa suprantame tą didžiausią kapitalo kiekį, kuris toje aplinkoje gali būti produktyviai įsisavintas. Kapitalo vystymosi talpa arba ribinis kapitalas (arealo talpa) - tai augimo riba arba augimo „lubos“, kurias kiekvienu atveju suformuoja konkreti investicinė aplinka. Investavimo, arba sistemos augimo eigoje kapitalas, paprastai užima ne visą talpą (arealą), o tik jo dalį. Tą talpos dalį vadinsime aprėptimi. Kai aprėptis užima ne visą talpą, tai likusi talpos dalis sudaro augimo išteklius. Šie augimo ištekliai, sutrumpinant vadinami tiesiog ištekliais (Girdzijauskas, Štreimikienė, Čepinskis ir kt., 2008). Korporatyvus kapitalas yra visų bendrovės išleistų ir pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Uždarosios akcinės bendrovės korporatyvus kapitalas negali būti mažesnis negu 10 000 litų. Akcinės bendrovės korporatyvus kapitalas negali būti mažesnis negu 150 000 litų. Bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis, negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Paminėtina, kad šis kapitalo pakankamumo reikalavimas yra sušvelnintas nuo 2004 m. sausio l d., kai įsigaliojo nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, suderinta su ES direktyvomis įmonių teisės srityje (prieš tai galiojusioji reikalavo, kad nuosavas bendrovės kapitalas būtų ne mažesnis kaip 3/4 įstatinio kapitalo). Jeigu nuosavas kapitalas tampa mažesnis, bendrovės valdyba (arba bendrovės vadovas, jeigu valdyba bendrovėje nesudaroma) privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi priimti sprendimą: 1) sumažinti įstatinį kapitalą, arba (ir) padengti nuostolius papildomais akcininkų įnašais, arba 2) pertvarkyti bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, arba 3) likviduoti bendrovę.7 Svarbu pabrėžti, kad įstatinio kapitalo mažinimas, kaip kapitalo pakankamumo užtikrinimo priemonė, gali būti taikomas ne visose situacijose. Šis būdas netinka tuo atveju, jeigu jį pritaikius korporatyvus kapitalas taptų mažesnis už įstatymo nustatytą minimalaus įstatinio kapitalo dydį. Pavyzdžiui, siekiant ištaisyti padėtį akcinėje bendrovėje, kurios nuosavas kapitalas sumažėjo iki 100 000, o korporatyvus kapitalas yra 180 000 litų, pastarąjį reikėtų mažinti 80 000 litų, t.y. iki 100 000 litų. Tačiau to daryti neleidžia Akcinių bendrovių įstatymas, kadangi akcinės bendrovės korporatyvus kapitalas negali būti mažesnis nei 150 000 litų. Taigi šiuo atveju kapitalo pakankamumą galima atstatyti dviem būdais: iki leistinos ribos sumažinti įstatinį kapitalą ir po to jį padidinti papildomais įnašais arba vien tik didinti papildomais akcininkų įnašais.8 Tačiau akcininkai, nusprendę didinti bendrovės įstatinį kapitalą, gali pasirinkti kiek kitokį veikimo būdą - nebūtina visus pinigus investuoti į įstatinį kapitalą. Įstatymas leidžia už akcijas mokėti daugiau negu jų nominali vertė, o likusią kainos dalį įrašyti į balansą kaip akcijų nominalios vertės perviršį, t.y. kaip akcijų priedus, kurie yra bendrovės nuosavo kapitalo dalis. Investicijos išskaidymas į akcijų nominalią vertę ir akcijų priedus padeda išvengti papildomų sąnaudų atstatant kapitalo pakankamumą, kurį galima atstatyti didinant įstatinį kapitalą ne visa investicijos suma, o tik tam tikra jos dalimi: pavyzdžiui, galima išleisti naujas bendrovės akcijas. Svarbu pabrėžti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimą, pagal kurį kiekviena vienodos nominalios vertės bendrovės akcija, suteikianti balsavimo teisę, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Išskyrus keletą atvejų, įsakmiai numatytų įstatymuose ir nurodytų toliau, daugiau jokių išimčių negali būti, štai tie atvejai: 1) renkant stebėtojų tarybą arba, jeigu stebėtojų taryba nerenkama, valdybos narius, akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris yra lygus balsų, suteiktų jam turimų akcijų ir renkamų stebėtojų tarybos arba valdybos narių skaičiaus sandaugai; 2) išskyrus atvejus, kai visų bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo, akcininkas neturi teisės balsuoti priimant nutarimą atšaukti pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų naujų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta, kad teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo artimam giminaičiui, sutuoktiniui ar sugyventiniui (kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė) ir sutuoktinio artimam giminaičiui, kai akcininkas yra fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas yra juridinis asmuo; 3) balsavimo teisės nesuteikia nevisiškai apmokėtos akcijos (išskyrus teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose įsteigtoje naujoje bendrovėje iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino pabaigos); 4) akcinės bendrovės akcijų savininkas taip pat gali netekti akcijų suteikiamų balsų, jeigu jis Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka nepraneša apie akcijų paketo įsigijimą arba, įsigijęs daugiau kaip 40 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepaskelbia oficialaus pasiūlymo. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti ir materialios, ir nematerialios.9 Uždarosios akcinės bendrovės išleidžiamos materialios akcijos turi būti išspausdintos laikantis vertybiniams popieriams keliamų reikalavimų (turi būti su apsauginiais ženklais, jas gali spausdinti tik atitinkamą licenciją turinčios įmonės). Materialioje akcijoje turi būti nurodyta(ABĮ 40 str.11d.): • pavadinimas „Akcija" ir akcijos klasė; • uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas; • akcijos nominali vertė; • numeris; • privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės; • akcijos išleidimo data; • akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisės forma, kodas ir buveinė); • valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma, -bendrovės vadovo) parašas. Įgyvendinti materialioms akcijoms keliamus reikalavimus (atspausdinti kiekvieną akciją laikantis vertybinių popierių apsaugai keliamų reikalavimų) yra sunku ir brangu, todėl daugelis Lietuvos uždarųjų akcinių bendrovių perėjo prie nematerialių akcijų apskaitos. Uždarosios akcinės bendrovės gali naudoti akcijų sertifikatus kaip alternatyvią materialių akcijų išleidimo formą. įstatymas nustato, jog akcijų sertifikatas turi tenkinti visus materialiai akcijai taikomus reikalavimus, tačiau papildomai turi būti nurodytas akcijų skaičius, kurį atitinka išduotas sertifikatas. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų sertifikatų išleidimui, apskaitai bei perleidimui taikoma ta pati tvarka, kaip ir materialių akcijų atžvilgiu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad privilegijuotųjų akcijų dividendas turi būti nekintamas, išreikštas procentais skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Jis gali būti kaupiamasis arba nekaupiamasis. Jei pelno nepakanka visam kaupiamajam dividendui išmokėti, tai neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus, o neišmokėjus viso kaupiamojo dividendo dvejus metus iš eilės, tokių privilegijuotųjų akcijų be balso teisės savininkai įgyja balso teisę iki visiško atsiskaitymo su jais pabaigos. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėtas dividendas ar jo dalis negali būti perkelta į kitus metus, t.y. nekaupiamasis dividendas (ar jo dalis) nemokamas, jeigu bendrovė per finansinius metus neuždirba tam reikalingo pelno.10 Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad įstatuose numatytais atvejais bendrovė gali išleisti darbuotojų akcijas. Darbuotojų akcijos - tai paprastosios akcijos, kurias turi teisę įsigyti tik bendrovės darbuotojai, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ar bendrovės vadovas. Jų perleidimą akcijų pasirašymo sutartis gali riboti ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo tokių akcijų išleidimo į apyvartą dienos, nustatant, kad per tą laiką darbuotojų akcijų savininkas gali perleisti akcijas tik kito bendrovės darbuotojo nuosavybėn. Reikia pažymėti, kad pasirašytas akcijas darbuotojas turi visiškai apmokėti iki akcijų perleidimo apribojimo termino pabaigos. Už akcijų apskaitą uždarojoje akcinėje bendrovėje yra atsakingas bendrovės vadovas, išskyrus atvejus, kai akcijų apskaita pagal sutartį perduodama sąskaitų tvarkytojams. Apskaityti uždarosios akcinės bendrovės akcininku registravimo žurnalo, kai apskaitomos materialios akcijos. Kitais atvejais išrašą iš akcininko sąskaitos arba išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo bendrovė privalo pateikti akcininkui jam pareikalavus. Akcininkų registravimo žurnale turi būti nurodyta: 1. Duomenys apie kiekvieną akcininką: a) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; arba b) juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir korespondencijos adresas, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu; + akcininko turimų bendrovės akcijų skaičius ir nominali vertė pagal akcijų klases, materialių akcijų (akcijų sertifikatų) numeriai; c) informacija apie akcininko turimų akcijų apmokėjimą (jeigu akcininkas bendrovės akcijų įsigijo pasirašydamas jas bendrovės steigimo ar įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais atveju), t.y. už akcijas sumokėta suma ir mokėjimo data ar nepiniginio įnašo vertė ir jo perdavimo bendrovei data, iki visiško akcijų apmokėjimo trūkstama suma ar įneštino nepiniginio įnašo vertė, visiško akcijų apmokėjimo termino pabaiga; d) informacija apie disponavimo akcijomis teisės ar su akcijomis susijusių kitų teisių apribojimus, taikomus akcininko turimoms akcijoms (pavyzdžiui, apie kitų akcininkų pirmenybės teisę įsigyti akcijas pagal akcininkų sutartį, uždėtą areštą, įkeitimą ir kt); e) informacija apie su akcininko turimomis akcijomis susijusių teisių perleidimą (perleidžiamos akcijų su jomis registravimo žurnale turi būti daromas tą pačią dieną kaip ir įrašas sąskaitoje. Įrašas žurnale turi atitikti įrašus sąskaitose (t.y, sąskaitose užfiksuotas operacijas akcijomis).11 Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas dviejose korespondentinėse Vertybinių popierių sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijas, sąskaitoje - akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje - akcijų perleidimas. Vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodoma: 1. Bendrovės pavadinimas, kodas ir buveinė; 2. Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę; 3. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu bendrovė yra šio mokesčio mokėtoja; 4. Sąskaitos numeris; 5. Sąskaitoje apskaitomų akcijų klasė ir nominali vertė; 6. Duomenys apie akcininką: 6.1. Fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir korespondencijos adresas, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu; 6.2. Darant kiekvieną atskirą įrašą: 6.2.1. Įrašo data; 6.2.2. Operacija akcijomis (pavyzdžiui, pardavimas, dovanojimas); 6.2.3. Dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai; 6.2.4. Įgyjamų arba perleidžiamų ar anuliuojamų akcijų skaičius; 6.2.5. Sąskaitoje apskaitomų akcijų skaičius po įraše fiksuojamos operacijos akcijomis įvykdymo; 6.2.6. Kai įrašas daromas akcijų perleidimo atveju, korespondentinės sąskaitos numeris. Jeigu akcinės bendrovės vertybinių popierių apskaitos tiesiogiai netvarko Centrinis depozitoriumas, ji vykdoma dviem lygmenimis: vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai daro įrašus asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, liudijančius nuosavybę į akcinės bendrovės vertybinius popierius ar jų perleidimą, o Centrinis depozitoriumas kontroliuoja., kad akcinės bendrovės išleistų bei pas tarpininkus apskaitomų vertybinių popierių skaičius visada atitiktų bendrą tos bendrovės išleistų vertybinių popierių skaičių. Kadangi akcinės bendrovės nematerialių vertybinių popierių apskaita verčiasi profesionalai, šiame skyriuje netikslinga smulkiai aptarinėti nematerialių akcinės bendrovės akcijų apskaitos. Visos Vertybinių popierių komisijoje įregistruotos akcijos, skirtos viešajai apyvartai, gali būti įtrauktos į Vertybinių popierių biržos (toliau - Birža) prekybos sąrašus. Šiuo metu Biržoje yra sudaromi šie prekybos sąrašai - Oficialusis, Einamasis ir Nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašai. Akcijos įtraukiamos į vieną iš šių prekybos sąrašų Biržos valdybos sprendimu.12 Tam, kad akcinės bendrovės išleistos akcijos būtų įtrauktos į Oficialųjį sąrašą, jos turi atitikti šiuos kriterijus: a) akcijos yra be perleidimo teisių apribojimų (laisvai cirkuliuojančios); b) visos akcijos jų savininkams suteikia vienodas teises; c) akcijos yra visiškai apmokėtos; d) akcijos yra be perleidimo teisių apribojimų (laisvai cirkuliuojančios); e) akcijos yra visiškai apmokėtos; f) akcijų apskaita atitinka įstatymų reikalavimus.13 Akcinių bendrovių įstatymas nereglamentuoja, kuris iš bendrovės organų - visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (jei ji sudaroma) ar bendrovės vadovas turi priimti sprendimą dėl bendrovės akcijų įtraukimo į prekybos sąrašus. Vadovaujantis bendromis organų kompetencijos paskirstymo taisyklėmis, tokį sprendimą turėtų priimti bendrovės vadovas, jeigu bendrovės įstatai nenustato kitaip. Bendrovė, pageidaujanti, kad jos išleistos akcijos būtų įtrauktos į Oficialųjį arba Einamąjį sąrašą, privalo Biržos valdybos vardu pateikti nustatytos formos paraišką. Kartu su paraiška turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija: 1. Prospektas; 2. Paskutinis metų prospektas-ataskaita; 3. Visi paskutiniai keturių ketvirčių balansai ir pelno (nuostolio) ataskaita; 4 Akcijų įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje akto kopija; 5. Akcijų išplatinimo ataskaita; 7. Bendrovės įstatų ir registracijos dokumentų kopijos; 8. Bendras akcininkų skaičius ir informacija apie akcininkus, kurie paraiškos pateikimo metu nuosavybės teise turi daugiau kaip 5 proc. visų akcijų; 9. Informacija apie esminius pasikeitimus, įvykusius nuo to laiko, kai buvo parengtas paskutinis prospektas arba paskutinis metų prospektas-ataskaita.14 Biržos valdyba gali pareikalauti pateikti papildomus dokumentus arba informaciją, jeigu tai yra būtina investuotojų apsaugai užtikrinti. Biržos valdyba sprendimą dėl akcijų įtraukimo arba neįtraukimo į Oficialųjį sąrašą turi priimti per 6 mėnesius Kapitalo formavimo budai Bendrovės korporatyvus kapitalas formuojamas išleidžiant naujas akcijas arba didinant išleistų akcijų nominalią vertę. Korporatyvus kapitalas gali būti apmokamas piniginiais arba nepiniginiais (turtiniais) įnašais. Tam tikri papildomi reikalavimai taikomi steigiant bendrovę: a) steigiant bendrovę, kiekvieno steigėjo pradinis piniginis įnašas negali būti mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir viso nominalios vertės perviršio suma; b) surinktų pradinių piniginių įnašų suma taip pat turi būti ne mažesnė už nustatytą minimalų įstatinį kapitalą, t.y. uždarosios akcinės bendrovės - 10 000 litų, akcinės bendrovės - 150 000 litų. Išleistos bendrovės akcijos pasirašomos sudarant akcijų pasirašymo sutartis. Bendrovės steigimo atveju akcijų pasirašymo terminai ir sąlygos nustatomos įmonės steigimo sutartyje ar steigimo akte, kurie ir laikomi akcijų pasirašymo sutartimis. Praktikoje akcijų pasirašymo sutartys taip pat nesudaromos, kai naujos akcijos išleidžiamos arba jau išleistų akcijų nominali vertė didinama dėl įstatinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų. Akcinės bendrovės akcijų emisija turi būti užregistruota Vertybinių popierių komisijoje, ir tik po to akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos ir pasirašomos. Akcijų pasirašymo sutartyje privalo būti nurodyta tokia informacija: 1. Bendrovės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinės adresas; 2. Įstatinio kapitalo dydis ir įstatinio kapitalo padidinimo suma; 3. Pateikus notaras atsisakys tvirtinti naują įstatų redakciją, kurioje nurodytas padidintas korporatyvus kapitalas.15 Korporatyvus kapitalas gali būti didinamas išleidžiant naujas akcijas arba didinant nominalią jau esamų akcijų vertę. Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai jos korporatyvus kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina) yra visiškai apmokėtas. Bendrovės įstatų pakeitimai, atspindintys įstatinio kapitalo padidėjimą, turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre. Korporatyvus kapitalas gali būti didinamas iš pačios bendrovės lėšų - nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervą). Korporatyvus kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų arba padidinant visų akcijų nominalią vertę, arba išleidžiant naują akcijų emisiją ir paskirstant jas proporcingai tarp visų bendrovės akcininkų. Jeigu bendrovės balanse yra įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo. Siekdamas kontroliuoti šio reikalavimo įgyvendinimą, įstatymų leidėjas numatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali nutarti didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų vadovaudamasis bendrovės finansine atskaitomybe. Tuo atveju, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, galima vadovautis metine finansine atskaitomybe. Priešingu atveju visuotiniam akcininkų susirinkimui ir juridinių asmenų registrui turi būti pateikta tarpinė finansinė atskaitomybė, parengta ne anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki akcininkų susirinkimo. Numatyti pradinių įnašų už akcijas mokėjimo terminus ir gali numatyti trumpesnius arba tarpinius akcijų apmokėjimo terminus.16 Išleidžiamos naujos akcijos gali būti apmokamos pinigais arba nepiniginiais (turtiniais) įnašais. Jeigu akcijos apmokamos pinigais, kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir viso nominalios vertės perviršio suma. Kaip minėta, akcijų pasirašymo sutartis gali nustatyti didesnius pradinio įnašo reikalavimus, ir faktiškai labai dažnai reikalaujama, kad visa akcijų emisijos kaina būtų sumokėta iš karto, per pradinių įnašų mokėjimui skirtą laikotarpį. Įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais turi būti nustatyta tvarka įregistruoti juridinių asmenų registre per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, korporatyvus kapitalas laikomas nepadidintu, o įnašai už pasirašytas akcijas turi būti nedelsiant grąžinti. Tai reiškia, kad akcijų pasirašymo sutartis turi numatyti trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą pradiniams įnašams už išleistas naujas akcijas sumokėti. Išleidžiamos naujos akcijos gali būti apmokamos ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais. Šiuo atveju visuotinis akcininkų susirinkimas, priimdamas nutarimą padidinti įstatinį kapitalą, turi nustatyti, kad akcijos bus apmokamos turtiniais įnašais, nurodyti, koks turtas bus perduodamas, turtą perduodantį asmenį ir turto vertę. Nepiniginiais įnašais gali būti tik turtas, įskaitant ir turtines teises, kuris gali būti civilinės apyvartos objektu (t.y. neuždraustas) ir gali būti ekonomiškai įvertintas. Darbai ir paslaugos įnašais už akcijas negali būti. (įstatai gali nustatyti didesnę reikalaujamą balsų daugumą). Visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstant tokį klausimą, valdyba turį pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodyta (ABĮ 57 str. 6d.): • pirmumo teisės atšaukimo priežastys; • asmuo ar asmenys, kuriems siūloma suteikti teisę įsigyti taip išleidžiamas akcijas; kiekvieno iš jų įsigyjamų akcijų skaičius; • išleidžiamų akcijų skaičius, kurį gali įsigyti kiekvienas iš nurodytų asmenų. Kaip rodo valdybos pranešimo turinys, atšaukus akcininkų pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų naujų akcijų, ši teisė suteikiama vienam arba keletui konkrečių asmenų. Sistemiškai analizuojant Akcinių bendrovių įstatymą, paaiškėja, kad asmeniu, kuriam suteikiama teisė pasirašyti išleidžiamų naujų akcijų atšaukus akcininkų pirmumo teise, jas įsigyti, gali būti ir bendrovės akcininkas, taigi įstatymo formuluotė, kad pirmumo teisė atšaukiama visiems akcininkams, tam tikrais atvejais gali būti šiek tiek klaidinanti.17 Kai visuotiniame akcininkų susirinkime balsuojama dėl pirmumo teisės įsigyti išleidžiamas akcijas suteikimo vienam ar keliems bendrovės akcininkams, Šie neturi teisės balsuoti. Akcininko balsavimo teisė ribojama ir tuo atveju, kai priimamas sprendimas dėl pirmumo teisės įsigyti išleidžiamas akcijas suteikimo akcininko artimam giminaičiui, sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimam giminaičiui, kai akcininkas yra fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas yra juridinis asmuo.18 Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais turi skirtumų (kai kurie iš jų jau buvo nurodyti). Be to, kiek ar asmenys, kurie galės įsigyti akcijas atšaukus šią pirmumo teisę (jeigu toks asmuo ar asmenys žinomi visuotinio akcininkų susirinkimo metu); • jeigu akcininkų pirmumo teisė nėra atšaukta, akcininkai informuojami apie galimybę pasinaudojant pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų bei terminą tokiai galimybei realizuoti; • bendrovės vadovas parengia akcijų pasirašymo sutarties projektą; • akcinės bendrovės nauja akcijų emisija turi būti registruojama Vertybinių popierių komisijai pateikiant akcijų emisijos prospektą ar memorandumą; • akcijos platinamos sudarant akcijų pasirašymo sutartis; • jeigu akcininkų pirmumo teisė neatšaukta, ne trumpiau kaip 14 dienų jas gali pasirašyti tik esami bendrovės akcininkai, o tik po to ir kiti asmenys; • mokami akcijų pasirašymo sutartyje nustatyto dydžio pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas (ne mažiau kaip įstatyme nurodytas minimumas ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius po visuotinio akcininkų susirinkimo); • jeigu per pasirinktą akcijų pasirašymo terminą (ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai po visuotinio akcininkų susirinkimo) išplatintos ne visos akcijos, korporatyvus kapitalas laikomas nepadidintu ir įnašai už pasirašytas akcijas turi būti nedelsiant grąžinti, nebent visuotinio akcininkų susirinkimo nutarime numatyta galimybė registruoti mažesnį įstatinio kapitalo padidėjimą - tokiu atveju teisę keisti įstatinio kapitalo dydį ir atitinkamai pakeisti įstatus turi valdyba; • įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo nustatyta tvarka registruojami juridinių asmenų registre (ne vėliau kaip per 6 mėnesius po visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau tik po to, kai yra įmokėti pradiniai įnašai už išleidžiamas naujas akcijas); • jeigu akcijų pasirašymo sutartis leido už akcijas sumokėti tik pradinius įnašus, jos nustatytais terminais sumokama visa akcijų emisijos kaina (ne vėliau kaip per 12 mėnesių po akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos); • jeigu asmuo per akcijų sutartyje nustatytą terminą neįmoka įnašų už pasirašytas akcijas, laikoma, kad ak neištaiso susidariusios kapitalo nepakankamumo padėties padengdami bendrovės nuostolius papildomais įnašais; • reikia anuliuoti bendrovės akcijas, kurias, pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymą, įsigijo pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės.19 Pabrėžtina, kad 2004 m. sausio l d. įsigaliojęs Akcinių bendrovių įstatymas nenustato baigtinio sąrašo atvejų, kada galima mažinti įstatinį kapitalą. Įstatinio kapitalo mažinimas siekiant panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius įstatymo reglamentuotas, o jo mažinimas, kai tokiu būdu gautas lėšas norima išmokėti akcininkams -neaptartas. Antrasis iš čia paminėtų įstatinio kapitalo mažinimo būdų yra dažnai taikomas. Tačiau paminėtina, kad keleto valstybinių institucijų atstovai yra neoficialiai užsiminę apie galimybę taikyti papildomus apribojimus, jeigu įstatinio kapitalo mažinimo tikslas yra šiuo būdu gautų laisvų lėšų išmokėjimas akcininkams. Kapitalo mažinti negalima, jeigu sumažinus jis taptų mažesnis už minimalų leidžiamą įstatinį kapitalą. Bendrovės korporatyvus kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma (bendrovės įstatai gali nustatyti ir didesnę balsų daugumą, reikalingą įstatiniam kapitalui sumažinti), arba teismo sprendimu. Jeigu bendrovė yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, kapitalo mažinimui atskirai balsuodami turi pritarti kiekvienos akcijų klasės savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs. Apie nutarimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, nutarimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti paskelbtas įstatuose nurodytame periodinės spaudos leidinyje arba apie jį kiekvienam bendrovės akcininkui turi būti pranešta pasirašytinai ar registruotu laišku. Kreditorių reikalavimų suma neviršija 1/2 bendrovės nuosavo kapitalo dydžio po įstatinio kapitalo sumažinimo; kreditoriaus reikalavimai yra pakankamai užtikrinti neabejotino patikimumo apsaugos priemonėmis -įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija; korporatyvus kapitalas mažinamas vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai.20 Kitaip sakant, trukmė yra laiko svertu apskaičiuotų dabartinių pinigų srautų verčių suma, padalinta iš dabartinių pinigų srau verčių sumos paskaičiuotos be sverto: Trukmė = Laikas x Pinigų srauto dabartinė vertė Pinigų srauto dabartinė vertė Trukmė parodo, kiek ilgai užtrunka, kol bus gauti prognozuojami investicijos pinigų srautai. Kuo ilgesnis prognozuojami terminas, tuo mažesnis prognozės patikimumas. Kuo trumpesnė trukmė, tuo tikslesnis skaičiavimas, tuo greičiau bus atgar planuojami pinigų srautai. Esant tikimybei, kad firmos pelno prognozės bus sumažintos arba kad pakils palūkanų normos, reikė rinktis trumpesnės trukmės akcijas. O jeigu yra optimizmo laikai, reiktų rinktis ilgesnės trukmės akcijas. Diskonto mažėjimo norma (angį. Discount Shrinkage Rate (DSR)) matuoja greitį, kuriuo akcijos, rinkoje prekiaujamos i premija ar nuolaida, kaina priartės prie dividendų diskontavimo metodu apskaičiuotos akcijos tikrosios vertės. Jeigu dvi akcijc prekiaujamos su panašia nuolaida ar premija, tai trumpesnę trukmę turinti akija turėtų susilyginti su diskontuotų dividendų metoc apskaičiuota verte greičiau. Taip yra dėl to, kad investuotojai norės mokėti daugiau už tą akciją, kurios didesnis pinigų srauto trump laiku patikimumas. Deutsche Bank Research analitikai mano, kad akcijos kaina turi susilyginti pastoviu greičiu. DSR = ([(akcijos grynoji dabartinė vertė/akcijos kaina)IA]-l)/2 kur: t - trukmė metais. Dalijama iš dviejų, nes trukmė yra vidutinis terminas. Jeigu dviejų akcijų nuolaida (diskontas) nuo realios vertės yra vienodas, reiktų pirkti trumpesnės trukmės akcijas. Jei trukmė panaši, reikia pirkti turinčią didžiausia nuolaidą akciją. 1.3.Korporatyvaus kapitalo analizės problemos Toliau trumpai pristatysime galimybes panaudoti aptartą logistinio kapitalo augimo modelį realiem ekonominiam augimam nagrinėti, o ypač – identifikuoti ir nagrinėti ekonomines krizes. Ekonominėje teorijoje yra išskiriamos keturios ekonominio ciklo fazės. Skirtingi autoriai ir teorijos šias fazes vadina skirtingai, tačiau jų esmė ta pati – yra pakilimas, pikas, nuosmukis ir dugnas ar žemiausia vieta. Ekonominiams burbulams būdingos fazės – burbulo formavimasis/spartus augimas, kainų pikas/bumas, burbulo sprogimas/ kainų mažėjimas, sektoriaus stagnacija ar depresija. Nesunku pastebėti, kad ekonominių ciklų ir ekonominių burbulų fazių esmė sutampa – yra augimo, piko, kritimo bei nuosmukio etapai. Todėl gali kilti natūralus klausimas – ar galima burbulus sulyginti su ekonominiais ciklais, įvertinant jų gyvavimo fazių panašumus? Jei sutampa jų fazės (etapai), gal būt sutampa ir jų formavimosi bei gyvavimo ypatumai? Burbulo apibrėžimas sako, kad burbulas – tai labai žymus turto kainos išaugimas, kai kaina labai smarkiai viršija fundamentalią turto (aktyvo) vertę (Smith, Suchanek, Wlliams, 1988). Pritaikius šį apibrėžimą ekonominiam ciklams, ekonomikos burbulo apibrėžimą būtų galima formuluoti taip – „šalies (regiono) ekonomikos burbulas – tai situacija, kai fiksuojamas labai žymus ekonomikos augimas, kai ekonomikos vertė (BVP vertė) žymiai viršija fundamentaliai pagrįstas gamybos apimtis“. Kas tai yra fundamentaliai apibrėžtos šalies gamybos apimtys? Autoriai siūlo vertinti skolinto kapitalo įtaką bei atskirų ūkio sektorių įtaką BVP augimui, ypatingai statybų bei jį aptarnaujančių ūkio sričių. Jei ekonominis augimas yra paremtas skolintu kapitalu, jei realų BVP lygį žymiai iškreipia statybų sektorius ir nekilnojamojo turto rinkoje susiformavę kainų burbulai, tuomet galima signalizuoti, kad artėja šalies ekonomikos perkaitimas ir staigus jos nusileidimas bei juos sekanti ekonomikos krizė, t.y. procesai, kuriuos galima sutapatinti su šalies ekonomikos burbulo susiformavimu ir sprogimu. Siūlomas prielaidas atitinka ekonominėje teorijoje išskiriami ekonomikos perkaitimo požymiai: staigus kainų šuolis turto rinkoje, artimas natūraliam lygiui nedarbas (~ 4 proc.), žymus pinigų pasiūlos ir kredito padidėjimas, aukšta infliacija bei padidėjusi gamyba, tačiau ne tokiu lygiu didėjantis našumas. 1 pav. Ekonominio ciklo fazės Esmines burbulo charakteristikas, pateiktas 1 paveikslėlyje, pritaikysime ekonomikos burbulo analizei. Kapitalas K šiuo atveju atitinka kapitalą, kuriantį šalies BVP. Ekonomikos efektyvumą arba kapitalo grąžą šalies mastu, be abejo, išreiškia BVP augimas. Maksimalus kapitalas - Km - tai tokia didžiausia kapitalo, veikiančio šalyje, reikšmė, kuri gali būti efektyviai panaudota, kitaip tariant – kuri gali sukurti BVP. Sulyginus charakteristikas su (3) lygties kintamaisiais, gauname tokią lygties išraišką: Šalies investicinė talpa = Kapitalas, kuriantis BVP + kapitalo augimo ištekliai (4) Šioje lygybėje: Šalies investicinė talpa – tai didžiausias kapitalo kiekis, kuris šalyje gali būti efektyviai įsisavintas, t.y. kuris gali kurti BVP; Kapitalas, kuriantis BVP – šalyje investuotas kapitalas, užimantis dalį šalies investicinės talpos; Kapitalo augimo ištekliai – neišnaudota kapitalo dalis, parodanti kiek dar gali būti investuota kapitalo, kuriančio BVP. Burbulas šalies ekonomikoje susiformuoja pagal tą patį mechanizmą, kaip ir aukščiau aptartame uždaros sistemos pavyzdyje. Kol šalyje veikiantis kapitalas nepriartėja prie ribinio dydžio, t.y. gali būti efektyviai panaudojamas kuriant BVP, šalies ūkis auga subalansuotai. Gali būti fiksuojamas didesnis arba mažesnis BVP augimas, gali vykti ūkio kritimas, tačiau šie pokyčiai yra fundamentaliai paaiškinami. Kai kapitalas, kuriantis BVP, priartėja prie maksimalios ribos, pasireiškia anksčiau aptartas prisotinimo efektas. Tokiu atveju net ir labai nedidelis papildomai į šalies ūkį investuojamas kapitalas duoda labai didelę ir fundamentaliai nepaaiškinamą grąžą, kas pasireiškia labai sparčiu šalies ūkio, t.y. šalies BVP augimu – šalies ekonomikoje vyksta burbulo formavimosi procesas. Kapitalui pasiekus ribą jo papildomas pokytis jau nebeduoda teigiamo efekto, t.y. BVP augimas sustoja. Augimas baigiasi burbulo sprogimu, sparčiu BVP mažėjimu, ekonomikos traukimusi, kitaip tariant – ekonomine krize. Logistinė kapitalo augimo teorija teigia, kad maksimalų kapitalo kiekį arba ribą, kurią pasiekus susiformuoja burbulas, galima praplėsti dviem būdais – arba plečiant pačią sistemą, taip praplečiant investicinį arealą, arba vystant technologijas, tokiu būdu vėlgi praplečiant investicinį arealą. Pritaikant šias prielaidas šalies ekonomikai, šalies gamintojams reikia arba plėsti produkto rinkas, arba potencialią maksimalią BVP ribą nukelti vystant technologijas. Taip ir vyksta esant subalansuotam šalies ekonomikos augimui. Jei šalies ekonomikos augimas nėra staigus ir iškreiptas, ilgainiui vystosi tiek technologijos, tiek auga pačios produkcijos rinkos, tuo pačiu didinant ir potencialų maksimalų BVP. Tačiau dėl didelio skolinto kapitalo vaidmens ekonominiame augime, investuojamas kapitalas gali augti didesniais nei subalansuotais tempais ir priartėti prie ribinės kapitalo reikšmės sparčiau ir staigiau, nei vykstant minėtam subalansuotam augimui, taip paspartinant burbulo formavimąsi. Pabaigai galima pažymėti, kad Logistinę kapitalo valdymo teoriją galima taikyti ne tik atskiros šalies ekonominiam augimui analizuoti, bet ir įvertinti atskiro regiono ar viso pasaulio ekonominį augimą. Per paskutinius dešimtmečius pasaulio ekonomika kaip niekada yra paveikta globalizacinių procesų. Todėl vis sunkiau vertinti atskirų valstybių ekonomikas bei kapitalo judėjimą neatsižvelgiant į pasaulinę įtaką joms. Dabartinė pasaulinė ekonominė krizė ir jos poveikis pasaulio valstybių ekonomikoms šiuos teiginius tik patvirtina, todėl tikslinga tęsiant tyrimus neapsiriboti lokalių, valstybių ekonomikų tyrimais. Analitikų parengtos akcijų analizės pateikimo formos yra daugiau mažiau nusistovėję, skiriasi tik forma ir išvaizda. Atskaitą apie akcijos analizę sudaro dažniausiai 3-12 puslapių, kuriuose informacija pateikiama dažniausiai tokiu eiliškumu: Analizės data; Analizę atlikusios firmos pavadinimas (su logotipais, bendru dizainu); Pramonės šakos ar sektoriaus, kuriam priklauso akcijas išleidusi firma, pavadinimas; Akcijas išleidusios firmos pavadinimas; Ilgalaikė akcijos laikymo prognozė (angį. strong buy, buy, hold, sell, strong sell); - Duomenys apie akciją: o Kaina rinkoje; o Kainos rinkoje istorija (kaina prieš 52 savaites, arba vidurkis); o Analitikų rekomendacijų santykis (kiek rekomenduoja pirkti, kiek analitikų rekomenduoja parduoti); o Akcijos kotiruotos simbolis biržoje; o Akcijos beta; o Dividendų pelningumas; o Akcijų skaičius apyvartoje; o Vidutinė prekybos apyvarta per dieną (akcijų vienetais); o Firmos kapitalizacija; o Akcijos balansinės vertės santykis su rinkos kainas; o Ilgalaikės skolos koeficientas; Akcijos vertinimo analizės duomenys: o Akcijos kaina pagal dividendų diskontavimo modelį; o Akcijos kaina pagal santykinį (palyginimo) įvertinimą; Suminiai finansiniai duomenys už paskutinį laikotarpį: o Pajamos; o Grynasis pelnas; o Laisvas pinigų srautas; - Grafikai: o Akcijos kainos grafikas per laiką; o Akcijos prekybos apyvartos grafikas per laiką; - Firmos veiklos aprašymas; o Pagrindinė veikla; o Strategija; o Investicijos į kitas įmones; o Produktai; - Firmos pramonės sektoriaus aprašymas: o Sektoriaus padėtis, tendencijos ir perspektyvos; o Pagrindinės firmos sektoriuje; Finansinių ataskaitų analizė (per laiką): o Pardavimų analizė; o Pelno analizė (taip pat ir kaip dalis nuo pardavimų): • Bendrasis pelnas; • Veiklos pelnas; • Grynasis pelnas; o Likvidumo analizė ir finansinio sverto analizė: • Einamasis koeficientas; • Kritinio įvertinimo koeficientas; • Atsargų apyvartumas; • Ilgalaikės skolos santykis su akciniu kapitalu; - Firmos akcijų vertinimas (su pagrindimais ir skaičiais): o Vertinimo aprašymas; o Vertinimo pagal diskontuotus dividendus aprašymas; o Vertinimo pagal palyginamas firmas aprašymas; - Išvados ir rekomendacijos. Jeigu kurių nors duomenų nėra, tai taip ir rašoma. Taip pat gali būti pateikti įvairūs priedai. Jeigu analizė daroma plačiam vartotojų ratui, būtinas paaiškinimas (angį. disclaimer), kad analizė paremta tik informaciniais tikslais ir nėra siūlymas pirkti arba parduoti akcijas. 1.3. BENDROVĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI, NUOSAVAS IR SKOLINTAS KAPITALAS Siekdama pradėti, o vėliau ir plėtoti savo verslą, kiekviena bendrovė privalo užsitikrinti tam reikalingą finansavimą. Vidinis bendrovės finansavimo šaltinis yra pačios bendrovės uždirbtas pelnas. Tačiau retas verslas tampa pelningas iš karto. Be to, būtent pelningai veikiančios bendrovės yra linkusios smarkiai didinti savo veiklos apimtis (diegdamos naujus produktus ar paslaugas, siekdamos užimti naujas rinkas, įsigydamos konkurentų ar kitas bendroves ir pan.), o tam pačios bendrovės pelno dažniausiai nepakanka, kad ir koks didelis jis būtų. Todėl steigiant bendrovę ar veikiančiai bendrovei pradedant naują projektą, pradiniam kapitalui formuoti ir pakankamam apyvartinio kapitalo lygiui palaikyti, bendrovės naudojasi išoriniais finansavimo šaltiniais - tai gali būti akcininkų įnašai už akcijas, įplaukos už obligacijas, pasiskolintos lėšos, dotacijos ir subsidijos.21 Akcinė bendrovė pranašesnė už kitas veiklos organizavimo formas, kadangi ji turi nelimituojamą veiklos laiką (bendrovė gali būti likviduota tik norminių teisės aktų). Jos pranašumas teisės požiūriu yra tas, kad jos akcininkai yra ribotos atsakomybės asmenys - jie atsako už jos veiklos rezultatus tik lėšomis, įdėtomis į bendrovės kapitalą. Amerikoje XVIII a. stiprūs Niujorko prekybininkai savo sandėrius įformindavo ten, kur dabar susikerta Vol ir Brodstrito gatvės. Jie prekiavo kailiais, tabaku, valiuta bei kitomis prekėmis ir paslaugomis. Atsiradusios akcinės bendrovės augo ir plėtė komercinę veiklą - didėjo bankų veikla, mažmeninė prekyba, prekybinė laivininkystė. Tarp prekybininkų, kontroliuojančių jų veiklą, atsirado neformali akcijų rinka. Dvidešimt keturi komersantai 1792 m. gegužės 17 d. sudarė oficialų susitarimą dėl vertybinių popierių prekybos taisyklių. Šią datą galima laikyti Niujorko fondinės biržos (NYSE) gimimo diena. Niujorko fondinė birža plėtojosi kartu su šalimi. XX a. pradžioje daug firmų susijungė ir dėl to kai kurias pramonės šakas pradėjo kontroliuoti tokie magnatai kaip Rokfeleris, Karnegis ir kt. Trečiajame dešimtmetyje Niujorko fondinėje biržoje prekybą kontroliavo įtakingos verslininkų ir maklerių, vadinamų Bet kuris asmuo investuoja savo pinigus, įvertindamas, kokį pelną gaus iš to, arba, kitaip sakant, kokią grąžą duos jo investicija. Be to, jis taip pat įvertina galimą riziką, susijusią su investicija. Investavimas - tai radimas tokio investicijų objekto, kuris kompensuos: a) pinigų vertę per investicinį periodą; b) laukiamą infliaciją per investicinį laikotarpį; c) riziką per investicinį laikotarpį. Šių kompensacijų suma ir sudaro tinkamą investicijų grąžos normą. Grąža - tai tiek einamosios pajamos, tiek kapitalo prieaugis, gautas pasikeitus vertei. Pavyzdžiui, įsigijus ūkio subjekto akcijų, gaunami dividendai, taip pat akcijų vertė rinkoje padidėja ir gaunamas kapitalo prieaugis. Pajamos ir kapitalo prieaugis paprastai išreiškiamas kaip procentas nuo pradinės investicijos. Todėl investicijų grąža paprastai rodoma kaip metinių pajamų ir kapitalo prieaugio procentas nuo investicijos sumos. Akivaizdu, kad riziką ir grąžą sieja tiesioginė koreliacija, t.y. kai didesnė grąža, didesnė ir rizika. Tačiau daug kas priklauso ir nuo investicijų pobūdžio, ta pati grąža gali būti gauta esant skirtingai, rizikai. Tačiau bet kuriuo atveju atsakomybė už pasirinktą sprendimą tenka pačiam investuotojui. Labai svarbią reikšmę investicijų grąžos dydžiui bei rizikai turi ir laikotarpis, iki kurio investuojama. Investuotojai paprastai pasirenka tokią trukmę, kuri atitinka jų nuostatą dėl grąžos dydžio ir rizikos. Kai kurie investuotojai mano, kad trejų metų laikotarpis tinkamiausias, nes šitaip eliminuojamas verslo ir rinkos ciklo efektas bei leidžiama pasinaudoti ekonomikos augimu. Kita vertus, toks laikotarpis per trumpas, kad būtų sulaukta grąžos iš investicijų į naujas technologijas ir naujus produktus. Todėl investuotojas, susipažinęs su ūkio subjekto veiklos planu, turi pats apsispręsti, per kiek laiko visos investicijos, tarp jų ir jo numatomos, turės atsipirkti pagal numatytą veiklos planą, per 3, 5, 7 ar 10 metų. Tarkime, kad šis terminas turi būti 5 metai.Tokiu atveju per 5 metus turi būti gautas toks pelno prieaugis, kuris bus ne mažesnis nei investicijų dydis.Taigi investicijų dydis Investicijų atsipirkimo laikas = pelno prieaugis per metus Pavyzdžiui, planuojama investuoti 1 mln. JAV dolerių. Dėl šių investicijų tikimasi gauti vidutinį pelno prieaugį kasmet per 5 metus po 215 tūkst. JAV dolerių, t.y. planuojama, kad investicijos atsipirks per 4,65 metus (1 000 000 : 215 000). Investuotojas, nagrinėdamas ūkio subjekto verslo planą, turi patikrinti, kodėl tikimasi tokio pelno prieaugio. Pelnas suprantamas kaip produkcijos (paslaugų) kainos ir gamybos kaštų skirtumas. Ūkio subjektas, norėdamas pritraukti investicijų, gali nerealiai padidinti pardavimo kainas. Planuose tai galima padaryti, bet vartotojas elgsis kitaip nei planuojama. Jeigu pardavimo pelningumas planuojamas daugiau kaip 15 %, reikia atidžiai išanalizuoti padidinto pelningumo priežastis. Įvertinamas investicijų pajamas reikia koreguoti diskonto (palūkanų) normos dydžiu.Tai reiškia, kad pinigų apyvarta, susijusi su investiciniu projektu, turi būti perskaičiuota galimoms palūkanoms nuo atitrauktų iš kitų apyvartinių lėšų per visą investicijos laikotarpį. Kapitalo ir draudimo rinkos leidžia žmonėms mažinti riziką.Tačiau kapitalo rinka gali padidinti riziką, jeigu akcijos bus perkamos vadovaujantis nepatikrintais gandais. Bet kapitalo rizikos, kaip ir draudimo rinkos, leidžia paskirstyti riziką, susijusią su fiziniu kapitalu, tarp daugelio asmenų ir taip diver-sifikuojant rizikas sujungti. Pavyzdžiui, dvejos tekinimo staklės A ir B, kurių vertė metų gale lygi 100 JAV dolerių. Staklės A per metus darbo duos 20, o staklės B gali duoti arba 10 arba 30 JAV dolerių pajamų. Jeigu variantų tikimybės lygios, staklių B vertės grąža po metų taip pat bus 20 JAV dolerių [(10+30 ):2]. Kokia bus staklių A vertė, jeigu palūkanų norma 8 %? Staklių vertė 120 JAV dolerių bus gaunama po metų.Todėl šios dienos kaina, esant 8 % palūkanų normai, lygi 111 JAV dolerių (120 : 1,08 ). Tai ir bus staklių A kaina. Staklių kainą galima rasti turint grąžos normos formulę: laukiama staklių kaina + vidutinis grąžos dydis Šios dienos staklių kaina = (1 + grąžos norma) Turto grąžos normą galima nustatyti iš formulės: vidutinis grąžos . staklių vertė _ staklių pardavimo . _ dydis * metų gale kaina ' Grąžos norma = : _ staklių pardavimo kaina Staklių A grąžos norma lygi: [20+ (100-111)]: 111 =0,081 arba 8,1 %. Ar staklės B kainuos tiek pat, jeigu jų lėšų grąžos vidurkis yra tokio dydžio, kaip ir staklių A? Rizikos priešininkas nenorės rizikuoti ir todėl už stakles B sumokės mažiau nei 111 JAV dolerių. Tai reiškia, kad aktyvai, kurių grąža yra neapibrėžta, visada kainuos mažiau nei jų būsimos vidutinės grąžos vertė. Šis skirtumas bus tuo didesnis, kuo rizikingesnė grąža. Tačiau rizikingesnė grąža, sumažinus kainą, turi užtikrinti didesnę grąžos normą.Tarkime, staklės B bus parduotos už 100 JAV dolerių. Taip grąžos norma bus ne 8,1 % , o 20 : 100 = 20 %. Iš staklių A ir B pavyzdžio aiškėja bendras principas: „rizikingesnės investicijos turi didesnę grąžos normą nei mažiau rizikingos investicijos". Investicijos į vertybinius popierius atneša finansinę grąžą kitu pagrindu. Grąžą iš investicijų į akcijas lemia du dalykai - dividendai ir kapitalo prieaugis. Bendrovė neprivalo mokėti dividendų, tačiau kai kuriais atvejais jie mokami. Kapitalo prieaugis didina akcijų vertę, ir dividendai, ir kapitalo prieaugis užtikrina investuotojui finansinę grąžą iš jo investicijų į akcijas. Akcijų rinkos dinamika sunkiai prognozuojama, bet jų grąžos norma labai aplenkia valstybės vertybinius popierius (nors būna atvejų, kada itin smunka jų vertė). Valstybės vertybinių popierių vertę veikia laukiamas infliacijos tempas, o akcijų grąžos norma rizikingesnė nei valstybės vertybinių popierių. Ilgametė civilizuotų šalių biržų patirtis rodo, kad valstybės vertybiniai popieriai šiaip taip spėja kompensuoti tik infliacijos tempą, o akcijų grąžos norma paprastai būna beveik 20 kartų didesnė už valstybės vertybinių popierių grąžos normą. Akcinę bendrovę steigti ir pasiimti visą pelną, kurį duoda bendrovė, gali vienas žmogus.Tačiau, žinant aukštesnę bendrovės grąžos normą, gana pavojinga rizikuoti investicijomis ir vienam ją steigti. Pavyzdžiui, Jonas nori įsteigti automobilių aptarnavimo servisą. Dėl to reikia investuoti vieną milijoną dolerių, o tai - visos jo turimos lėšos. Vienišas, rizikos nevengiantis ir užtikrintas savo sėkme žmogus turėtų investuoti visas savo lėšas. Tačiau žmogus, turintis didelę šeimą ir žinantis, kad nemažai lėšų reikės investuoti į vaikų ateitį, net ir būdamas labai rizikingas, gali šios rizikos atsisakyti. Todėl protingas Jonas padalys riziką, pasidalydamas ja, pavyzdžiui, su 100 žmonių. Jis pritrauks juos kaip savininkus parduodamas akcijas. Jeigu 100 žmonių nupirks po 1 % automobilių priežiūros verslo, tai visi kartu gerokai mažiau rizikuos. Kiekvienas bendrovės veiklą finansuojantis asmuo (išskyrus išimtinius „neatlygintino" finansavimo atvejus, pavyzdžiui, akcininkų įnašus bendrovės nuostoliams padengti), visų pirma yra suinteresuotas investuoto kapitalo grąža. Tačiau jų strategija skiriasi. Paskolų davėjai ar bendrovių obligacijų pirkėjai (kreditoriai) siekia atgauti paskolintą sumą ir papildomai gauti iš anksto su bendrove sutartas palūkanas. Paprastai jie prisiima mažesnę riziką nei asmenys, investuojantys į bendrovės akcijas, ir reikalauja pateikti papildomas skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones (įkeisti bendrovės turtą ar pan.). Tuo tarpu bendrovės akcijų įsigiję asmenys tikisi, kad jų investuotos lėšos atsipirks išaugus bendrovės akcijų rinkos vertei ir (ar) išmokant akcininkams dividendus iš bendrovės uždirbto pelno. Kadangi akcininkai rizikuoja daugiau už kreditorius (likviduojamos bendrovės turtas akcininkams gali būti padalytas tik po to, kai bendrovė atsiskaito su visais kreditoriais), jie yra linkę reikalauti, kad metinis akcijų vertės prieaugis ar dividendų dydis viršytų vidutinę metinę bankų palūkanų normą, o reikalaujamas perviršis būna tuo didesnis, kuo rizikingesnė bendrovė ar jos verslo planas. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus (kreditoriai skolina lėšas bendrovei iš anksto sutartam laikotarpiui, o akcininkai perduoda savo įnašus bendrovei juos negrąžintinai keisdami į akcijas), bendrovės kapitalas taip pat skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavą kapitalą sudaro akcijų emisijos kaina ir bendrovės pelnas. Detaliau bendrovės nuosavas kapitalas skirstomas į: 1. Apmokėtą įstatinį kapitalą (visų bendrovės išleistų ir pasirašytų akcijų nominalių verčių suma); 2. Akcijų priedus (akcijų nominalios vertės perviršis); 3. Perkainojimo rezervą; 4. Privalomąjį rezervą; 5. Rezervą savo akcijoms įsigyti (akcinių bendrovių atveju); 6. Kitus rezervus; 5. Nepaskirstytą pelną (ar nuostolį, kuris mažina nuosavą kapitalą). Skolintas kapitalas susidaro bendrovei platinant obligacijas, imant kreditus ar kitaip skolinantis lėšų.22 Dauguma empirinių kapitalo struktūros tyrimų orientuoti į ekonomiškai išsivysčiusių šalių įmones, jų elgseną bei rinkos reakciją į šių įmonių veiksmus. Duomenų prieinamu-kapitalo struktūras. Kita vertus, didžioji dalis šių tyrimų orientuoti į sparčiai besivystančias Azijos ir Pietų Amerikos rinkas, ir tik nedidelis dėmesys skiriamas pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių įmonėms Centrinėje ir Rytų Europoje, daugelis kurių šiuo metu išgyvena reikšmingų ekonominės eurointegracijos procesų periodą. 1.4. Kapitalo struktūros pasirinkimą įtakojančių faktorių analizė Kapitalo struktūros teorijos aiškina, jog įmonės finansinio sverto dydis skiriasi atskirose pramonės Šakose, ir iš esmės, priklauso nuo įmonei būdingų faktorių. Remiantis empiriniais tyrimais, galima teigti, jog mokslininkų tarpe egzistuoja bendras sutarimas dėl to, kokie faktoriai įtakoja finansinio sverto dydį, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl jų poveikio. Pasirinkimo eiliškumo teorijos atstovų (Friend, Lang, 1988; Titman, WesseJs, 1988; Chung, 1993; Walsh, Rajan, 1997 ir kt.) teigimu, finansinis svertas auga kartu su ilgalaikiu materialiu turtu ir investicijų galimybėmis ir mažėja, didėjant pelningumui, įmonės dydžiui ir produkto unikalumui. Savo ruožtu, kompromiso ir signalizavimo teorijų šalininkai (Bradley, Jarell, Kim, 1984; Long, Ma-litz, 1985; Rajan, Zingales, 1995 irkt.), nustatė, jog įmonės, augant ilgalaikiam materialiam turtui, naudoja didesnį finansinį svertą, neskoliniams mokesčių skydams (angį. non-dėbt tax shields). pelningumui ir įmonės dydžiui, ir mažesnį - augant verslo nepastovumui ir investicijų galimybėms. Tačiau išvystytos ekonomikos šalyse faktoriai, įtakojantys kapitalo struktūros formavimąsi, nebūtinai panašia: veikia ir besivystančios rinkos ekonomikos šalyse. AB «Snaigė» kapitalo struktūros formavimąsi įtakojančių faktorių tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip atskiri veiksniai įtakoja Lietuvos, kaip vienos iš sparčiausiai augančių naujųjų ES šalių, įmonių vadovų elgseną, priimant finansinio sverto dydžio pasirinkimo sprendimus. Lietuvos nacionalinės vertybinių popierių biržos reikalavimas įmonėms, esančioms jos sąrašuose, reguliariai pateikti pagrindinius finansinės atskaitomybės dokumentus sudaro pagrindą tyrimui atlikti. Siekiant didesnio tyrimo tikslumo, analizuojami paskutiniųjų penkerių metų laikotarpio įmonių finansiniai duomenys. Pirminėje analizės stadijoje pagal 2008 metų pardavimus pasirinktos 75 didžiausios akcinės bendrovės. Eliminavus visas finansine veikla užsiimančias bendroves dėl joms taikomų specifinių kapitalo struktūros reikalavimų, galutinis analizuotinų įmonių sąrašas sutrumpėjo iki 67, iš kurių 18 įmonių akcijos kotiruojamos Oficialiajame biržos prekybos sąraše, 28 - Einamajame ir 31 įmonių akcijos įtrauktos į nei išlinguojamųjų VP sąrašą. Finansinio sverto ir jį įtakojančių faktorių sąveikos AB «Snaigė» įvertinimui naudojamas daugialypės regresijos modelis. Finansinis svertas apibrėžiamas kaip vidutinis finansinės skolos ir kapitalo santykis 1999-2008 m. laikotarpiu. Modelis vertina AB «Snaigė» naudojamo finansinio sverto priklausomybę nuo septynių nepriklausomų veiksnių, kurie naudoti, tiriant kapitalo struktūrą išsivysčiusių Šalių įmonėse. Taikant mažiausiųjų kvadratų metodą, sudaryta tokia regresinė lygtis: Y = (j0 + fy turto apyvartumas + P, turto pelningumas + ]33 neskolinis mokesčių skydas + p\, turto materialumas + (3, veiklos pelno svyravimai + $a įmonės dydis + |3 augimo galimybės + e, Čia: Y- finansinio sverto dydis (skolos-kapitalo santykis yrimo rezultatai 1999-2008 metų laikotarpiu finansinė skola AB «Snaigė» kapitalo struktūroje vidutiniškai siekė 25,74 proc. išsivysčiusių Europos Sąjungos Šalių įmonių vidutinis finansinis svertas, lyginant su Lietuvos įmonėmis, yni ženkliai didesnis. Nepakankamas Lietuvos kredito rinkos išsivystymas iš dalies galėtų paaiškinti ribotų Lietuvoje veikiančių įmonių naudojimąsi skolintu kapitalu. Kita vertus, šiuo metu tokį susiformavusį vidutinį kredito panaudojimo lygį AB «Snaigė» galėjo apspręsti didelis verslo nepastovumas, kurį išryškina itin ženklūs tiriamų įmonių pelningumo svyravimai. Prognozuoti daugialypės regresijos modelį tinkamiausias tada, kai visi nepriklausomi kintamieji tarpusavyje nekoreliuoja, o priklausomybė sieja tik juos ir priklausomą kintamąjį. regresijos modelis yra priimtinas analizei. Tai leidžia daryti .svarbią išvadą apie regresijos lygties koeficientų stabilumą ir galimybę gerai atskirti faktorių įtaką prognozuojamai reikšmei. Nepriklausomų; kintamųjų koreliacinė matrica MATER DYDIS APYV INVEST SKYD SVYR PELN MATER 3 DYDIS 0,388 1 APYV -0,448 -0,322 1 (NVEST -0,202 -0,052 0,277 I SKYD 0,122 0,170 -0,060 -0,152 I SVYR -0,046 0,021 -0,071 -0,037 0,115 ! PELN -0,272 -0,042 0.233 0,250 -0,037 -0,104 1 AB «Snaigė» finansinio sverto dydį labiausiai įtakoja turto apyvartumas ir pelningumas, statistiškai ženklūs 1% patikimumo lygyje. Finansinio sverto augimą kartu su turto apyvartumu f APYV) AB «Snaigė» galima paaiškinti M. C. Jenscn( 1986) suformuluota „laisvo pinigų srauto" hipoteze, kuri teigia, jog veikiami didelės skolos naštos, vadovai yra priversti efektyviai panaudoti įmonės turtą, kad sugebėtų įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir išvengtų bankroto kastų. Kita vertus, turto apyvartumo reikšmingumą finansinio sverto atžvilgiu Lietuvoje galima būtu paaiškinti tuo, kad Lietuvos įmones stengėsi turimus resursus naudoti labai ekonomiškai siekdamos sumažinti skolos kaštus, kurie dėl rinkoje nusistovėjusių aukštesnių palūkanų normų prieš kelis metus buvo ženkliai didesni. Griežtesnė įmonių kreditavimo politika skatinojas maksimaliai išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus, palaikyti minimalų atsargų ir piniginių išteklių lygį, taip pat sugriežtinti prekybos kredito sąlygas savo klientams. Veiklos finansavimui Lietuvos įmonės pirmiausia panaudoja vidinius resursus, o ne skolintą kapitalą. Neigiamas ryšys tarp finansinio sverto dydžio ir AB «Snaigė» turto pelningumo fPELN) atitinka pasirinkimo eilės teorijos pradininko S. C. Myers (1984) supratimą, jog pelningiausios įmonės paprastai naudoja nedidelį finansinį svertą dėl mažesnio skolinimosi poreikio, priešingai nei mažesnius pelnus generuojančioms įmonėms. Šis rezultatas paneigia kompromiso teorijos atstovų R. Brcaley ir S. Myers (1991) teiginį, jog aukšti pelnai sąlygoja didesnius skolos aptarnavimo pajėgumus, dėl kurių susidaranti didesnė mokesčių ekonomija turėtų skatinti siekti aukštesnio finansinės skolos Sygio įmonės kapitalo struktūroje. Akivaizdu, kad AB «Snaigė» vadovų elgsena, priimant sprendimus dėl kapitalo struktūros formavimo pelningumo įtakoje, taip pat neatitinka S.A.Ross (1977) samprotavimų, jog kapitalo struktūros pasirinkimas perteikia (signalizuoja) investuotojams vidinę įmonės informaciją, ir pastarieji traktuoja augantį finansinio sverto dydį įmonėje kaip stabilios veiklos ženklą ir teigiamus vadovybės lūkesčius dėl įmonės veikios rezultatų ateityje. AB «Snaigė» finansinio sverto dydį taip pat veikia neskolinis mokesčių skydas (SKYD), išreikštas nusidėvėjimo sąnaudų ir turto santykiu ir esantis statistiškai ženklus 5% patikimumo lygyje. Neigiamą neskolinio mokesčių skydo ir finansinio sverto ryšį AB «Snaigė» galima paaiškinti tuo, kad nusidėvėjimo sąnaudos tarnauja kaip skolos kaštų substitutas, kuris adekvačiai palūkanų išlaidoms mažina neapmok esti n am apeiną. Todėl neskolinio mokesčių skydo augimas neskatina įmonės įsisavinti daugiau finansinės skolos, nes ji nebeužtikrina įmonei papildomos mokesčių ekonomijos. Didėjantis neskolinis mokesčių skydas mažina finansinio sverto dydį AB «Snaigė» . Tyrimas parodė, jog finansinės skolos lygį AB «Snaigė» kapitalo struktūroje teigiamai veikia ilgalaikio materialaus turto (MATER) augimas bendroje turto struktūroje. Sis rezultatas statistiškai patikimas 10% lygyje, ir atitinka tiek kompromiso, tiek pasirinkimo eilės teorijos atstovų aiškinimus dėl šio faktoriaus poveikio finansinio sverto dydžiui. Siekdami eliminuoti galimus konfliktus dėl interesų skirtumų su kredituojamos įmonės savininkais, kreditoriai paprastai reikalauja tam tikrų garantijų suteikiamai paskolai, pavyzdžiui, reikalavimas užstatyti tam tikrą turtą, suvaržant jo panaudojimo galimybes ir pan. Dėl pereinamosios ekonomikos šalims budingų verslo svyravimų užstato klausimas paprastai tampa lemiamu faktoriumi, bankui priimant sprendimą dėl kredito suteikimo įmonėms. Todėl įmonių disponavimas didesniu materialiu turtu reiškia galimybę gauti didesnį kreditą veiklos ar investicinių projektų finansavimui. Kita vertus, AB «Snaigė» finansinio sverto ir turto struktūros tiesinę priklausomybę taip pat iš dalies gali paaiškinti E. Nivorozhkin (2002) atliktas Vengrijos įmonių kapitalo struktūros tyrimas. Valdydamos palūkanų normos riziką, įmonės siekia subalansuoti atskirus turto ir įsipareigojimų straipsnius laiko požiūriu. Ilgalaikė finansinė skola dažniausiai naudojama ilgalaikio materialaus turto įsigijimui, o trumpalaike paskola finansuojamas apyvartinis kapitalas. Todėl materialaus turtas augimas įmonės turto struktūroje kartu didina ilgalaikės finansinės skolos, reikalingos turto finansavimui, lygį, o kartu ir bendrų finansinio sverto dydį įmonėje. Nepaisant to, kad turto materialumas koreliuoja su įmonės dydžiu (DYDIS), pastarasis veiksnys nėra statistiškai ženklus, tiriant AB «Snaigė» kapitalo struktūros ir ją įtakojančių faktorių sąveiką. įmonės dydis paprastai charakterizuojamas kaip stabilumo veiksnys kreditoriams. Lietuvoje dauguma stambių įmonių nuosavybės teise priklauso valstybei arba dažniausiai susilaukia finansinės paramos iš valstybinės valdžios dėl didelių socialinių kaštų įmonių finansinio sukrėtimo atvejais. Stambios Lietuvos kompanijos dažnai dalyvauja įvairiose investicinėse programose, kurias finansuoja valdžios institucijos. Šių programų finansavimas paprastai įgauna garantijų arba tiesioginio finansavimo formą. Finansinio sverto augimas AB «Snaigė» kartu su veiklos pelno svyravimais (SVYR) yra priešingas kapitalo struktūros teorijų aiškinimams ir tyrimų rezultatams kito palūkanų mokėjimai įgalina įmonę siekti mokesčių ekonomijos, tačiau dėl nedidelio įmonių pelno mokesčio Lietuvoje jos dydis nėra ženklus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog dabartinis įmonės 49% skolos ir kapitalo santykis yra koreguotinas. Finansinio sverto sumažinimas iki 15% leistų padidinti įmonės vertę 7.23%. Finansinio sverto dydį šiuo atveju galima būtų mažinti, leidžiant naują akcijų emisiją ir ją panaudojant perspektyvių investicinių projektų finansavimui arba esamos skolos grąžinimui, jei įmonė neturi gerų investicinių galimybių, taip pat mažinant arba eliminuojant dividendų mokėjimus akcininkams. Priešingai AB „Ekranas", kitos elektronikos sektoriuje veikiančios įmonės pvz. Vilniaus Vingio kapitalo struktūra optimizuojama, naudojant ženkliai didesnį finansinį svertą. Aukštą tikslinį įmonės skolos ir kapitalo santykį sąlygoja aukštas bendrovės palūkanų padengimo rodiklis, esant skirtingiems finansinio sverto lygiams, dėl ko skolos kaštai auga daug lėčiau už akcinio kapitalo kaštus. Kita vertus, aukštą palūkanų padengimo rodiklį apsprendžia žemas esamas įmonės skolos lygis. Todėl įmonei skolinantis daugiau, pigesnių skolos kaštų naudą neįstengia eliminuoti padidėjusi akcinio kapitalo rizika ir dėl to išaugę akcinio kapitalo kaštai. Svertiniai kapitalo kaštai mažėja tol, kol įmonės skolos ir kapitalo santykis nepasiekia 45%, kur įmonės vertė yra maksimali. Vienas iš paprasčiausių ir dažnai greičiausių būdų pakeisti įmonės kapitalo derinį yra finansinės skolos naudojimas akcijų išpirkimui arba agresyvios dividendų mokėjimo politikos vykdymui. Kita vertus, naujų AB „Vilniaus Vingis" investicinių projektų finansavimas skolinto kapitalu taip pat leistų įmonei palaipsniui pasiekti tikslinį kapitalo struktūros lygį. Nors optimalus Įmonės finansinio sverto dydis būtų 4.5 kartų didesnis už Šiuo metu naudojamą, tačiau dėl pigių skolos kaštų pastovumo, esant skirtingiems skolos-kapitalo santykiams, svertiniai kapitalo kaštai sumažėtų tik 0.25%. Pieno pramonės įmonių vadovai naudojasi kapitalo struktūra kaip instrumentu, leidžiančiu minimizuoti kapitalo kaštus ir didinti įmonės vertę. Jų skolos-akcininkų nuosavybės deriniai panašūs ir mažiau nukrypę nuo optimalaus lygio nei elektronikos sektoriuje veikiančių įmonių. Galima teigti, jog esamu momentu AB „Rokiškio sūris" naudojamas 22% dydžio finansinis svertas yra optimalus, nes kapitalo struktūros korekcijos, stengiantis padidinti skolos lygį bendroje kapitalo struktūroje iki vertę maksimizuojančių 25%, pareikalautų papildomų sandorių kaštų, kurie panaikintų kapitalo šaltinių derinio keitimo naudą. Tiek skolos vertybinių popierių emisijos kaštai, tiek skolos ir akcinio kapitalo apsikeitimo sandorio (angį. debt/eąuity swaps) išlaidos yra pakankamos, kad AB „Rokiškio sūris" atveju nebūtųsiekiama2.92% didesnio skolos ir kapitalo santykio. AB „Pieno žvaigždės" vadovai turėtų spręsti kitokią problemą. Dabartinė įmonės kapitalo struktūra nėra tinkama, nes sąlygoja aukštesnius kapitalo kaštus, lyginant su optimaliu jos lygiu. Nors žemas įmonės rizikos koeficientas beta, atspindintis jos akcijų rizikingumą rinkos portfelio atžvilgiu, gali paaiškinti mažesnius akcinio kapitalo kaštus, lyginant su kita analizuojama pieno bendrove, tačiau naudojamas aukštesnis finansinis svertas apsprendžia didesnę galimo nemokumo tikimybę, dėl ko įmonės skolos kaštai yra didesni. Įmonės vertę maksimizuojanti kapitalo struktūra turėtų apimti 15% skolos ir 85% nuosavo kapitalo. Esamo skolos lygio sumažinimas perpus leistų įmonei minimizuoti kapitalo kaštus. Tai galima paaiškinti tuo, kad sumažėjus finansinio sverto dydžiui, AB „Pieno žvaigždės" akcininkai reikalautų mažesnio atlygio už prisiimamą finansinę riziką, tuo mažindami akcininkų nuosavybės kaštus. Be to, išaugęs įmonės palūkanų padengimo rodiklis, sumažėjus skolos-kapitalo santykiui, leistų įmonei pigiau pasiskolinti ir sumažinti skolos kastus. Dėl kapitalo struktūros pertvarkymo svertiniai įmonės kapitalo kaštai sumažėtų 0.45%, o įmonės vertė išaugtų 6.44% iki 247,2 mln. litų. Kapitalo struktūros modeliavimo AB «Snaigė» rezultatai leidžia daryti svarbią išvadą. Atsižvelgiant į lai, kad pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalims būdingas verslo aplinkos nepastovumas, silpnas kapitalo rinkos išsivystymas, Lietuvos įmonėms aktualesnė finansinio stabilumo, o ne kaštų minimizavimo ar įmonės vertės problema. Šią išvadą patvirtina ženklūs analizuojamų įmonių optimalaus ir naudojamo finansinio sverto dydžio skirtumai, nepaisant to, kad optimalus finansavimo šaltinių derinys leidžia įmonei operuoti mažiausiomis kapitalo sąnaudomis, įgyjant konkurencinį pranašumą. Jeigu dabartinės ekonominės aplinkos sąlygomis Lietuvos įmonės sprendžia saugumo ir finansinio stabilumo, o ne pelno ar vertės problemas, formuodamos kapitalo struktūrą, tai kyla klausimas, ar ekonominės integracijos procesas galėtų paveikti vadovų elgseną AB «Snaigė» , priimant finansinio sverto dydžio pasirinkimo sprendimus. Kaip parodė analizė, nors finansavimosi kaštų mažinimas, naudojant kapitalo struktūros optimizavimo metodą, nėra populiarus reiškinys. Nepasinaudosimas galimybe minimizuoti kapitalo kasius gali sumenkinti bet kurios įmonės konkurencingumą bendroje ES rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (toliau-ES) siejama su ekonominės aplinkos pokyčiais šalyje, galimas narystės poveikis šalies įmonių finansų valdymo sprendimams yra labiau netiesioginio pobūdžio. Tikėtina, jog Lietuvos įmonės atras neišnaudotą skolinimosi pajėgumą, besivystant ekonominėms sąlygoms ir tampant vis labiau panašioms į išsivysčiusių šalių sąlygas. AB «Snaigė» naudojamo finansinio sverto lygis yra gana žemas išsivysčiusių ES šalių plotmėje, nors aukštesnis už daugelio naujai į Sąjungą priimtų šalių. Atsižvelgiant į tai, kad senbuvės ES Šalys-narės sukaupusios didelę korporatyvinio valdymo patirtį, be to, įvertinus aukštą kapitalo rinkų išsivystymo lygį ir akcijų rinkų likvidumą atskirose šalyse, tikėtina, jog išsivysčiusių ES šalių įmonių kapitalo struktūros mažiau nukrypusios nuo optimalaus jų lygio, lyginant su Lietuvos ir kitų pereinamosios ekonomikos šalių bendrovėmis. Tai leidžia daryti išvadą, jog palaipsniui įsisavinant ES šalių patirtį, atsirandant naujiems finansavimo instrumentams šalyje, finansinio sverto dydis AB «Snaigė» turėtų koreguotis išsivysčiusių ES šalių kilimo kryptimi. Išskirčiau sekančias galimas kapitalo struktūros kitimo tendencijas AB «Snaigė» įsibėgėjančių eurointegracinių procesų įtakoje: • Pagal tradicines ekonominio augimo teorijas, vargingesnės šalys turėtų pasivyti turtingesnes, nes joms būdingas greitesnis ekonominis vystymasis. Remiantis šia teorija, gamybos veiksnių konvergencija Lietuvoje turėtų vykti atvirai ir po kurio laiko panašios kvalifikacijos darbininkai turėtų gauti vienodą atlyginimą už darbą, o kapitalo savininkai turėtų gauti panašias įplaukas iš investuoto kapitalo. Todėl tikėtina, jog ateities perspektyvoje skolos-kapitalo santykio skirtumai įmonėse turėtų būti minimalūs visose ES šalyse-narėse. Eurointegracijos pasekmės Lietuvos įmonėms priklausys nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio. Stambios, į eksportą orientuotos įmonės, taip pat daugelis Lietuvos tekstilės ir chemijos pramonės įmonių pakankamai sėkmingai prisitaikę prie konkurencinių bendrosios rinkos sąlygų. Tuo tarpu smulkios įmonės, taip pat kai kurios tradiciškai sėkmingai NVS rinkoje veikiančios pramonės įmonės (pvz., maisto pramonės) išgyvena nuosmukį, nes nesugeba persiorientuoti veiklai ES dėl žinių, patirties ir kapitalo stokos. Tikėtina, jog dėl didelio restruktūrizavimo ir inovacinio aktyvumo ateityje, AB «Snaigė» naudojamo finansinio sverto dydį, iš esmės, apspręs kapitalo struktūros formavimo tikslai ir įmonių vystymosi tempai. Sėkmingai prisilaikiusios įmonės bus suinteresuotos kapitalo kaštų minimizavimu, kad įgyti didesnį konkurencinį pranašumą didžiulėje ES rinkoje, priešingai smulkioms ir „atsiliekančių" pramonės šakų įmonėms, kurių kapitalo struktūrų formavimosi braižas neturėtų pasižymėti didelėmis korekcijomis dėl šioms įmonėms būdingo riboto lankstumo. • Ekonominė Lietuvos integracija į ES palaipsniui mažina užsienio investuotojų suvokiamą mūsų šalies verslo sąlygų ir investicijų riziką, sudaro sąlygas įmonėms planuoti verslo strategiją prognozuojamoje aplinkoje. Mažėjantis šalies verslo neapibrėžtumas didins aktyvų užsienio investuotojų susidomėjimą verslo galimybėmis šalyje. Intensyvesnis užsienio kapitalo dalyvavimas šalies pramonės įmonėse leis atpiginti finansavimas! skola geresnio išvystytų užsienio kapitalo rinkų pasiekiamumo dėka ir sąlygos finansinio sverto augimą šalies įmonėse. • Lietuvos narystė ES spartins šalies įmonių modernizavimosi procesą, įmonės privalės tęsti gaminių ir technologijų modernizavimo programas, siekdamos patenkinti ES direktyvų reikalavimus gaminamai produkcijai. Fiziškai ir morališkai pasenusios technologijos reikalauja didelių investicijų įmonių veiklai modernizuoti ir atitinkamų lėšų joms finansuoti. Modernizavimo si poreikis ir jo patenkinimui reikalingas finansavimo dydis priklausys nuo to, kiek produkcijos tipų gamina įmonė, jos dydžio, esamo gaminių ir technologijos pažangos lygio, prekybinių ryšių su ES intensyvumo. Prieš gaudamos ES fondų paramą, įmonės pradinėms investicijoms skolinsis iš vietos bankų, todėl artimiausiu metu galima laukti finansinio sverto augimo įmonėse. • Kliūčių mainams panaikinimas ir pateikiama į naujas stabilias rinkas su didele perkamąja galia galimybės turėtų ilgalaikėje perspektyvoje eliminuoti išaugusių kaštų dėl standartų suderinimo naštą aktyviai į ES savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Tai leidžia manyti, jog preferenemis šių įmonių finansavimasis išaugusių vidinių resursų sąskaitą (pagal Pasirinkimo eilės teoriją) palaipsniui mažins finansavimosi skolintu kapitalu poreikį. •Neišvengiamai augant konkurencijai tarp bendroje ES rinkoje veikiančių įmonių, tikėtinas aktyvus jų jungimosi procesas, ir dėl to išaugsianti rinkos koncentracija. Atsižvelgiant į teigiamą įmonės dydžio ir finansinio sverto koreliaciją AB «Snaigė» , galima prognozuoti nežymų vidutinio skolos-kapitalo santykio įmonėse augimą koncentracijos įtakoje. 1.5. Ilgalaikio kapitalo įvertinimas Ilgalaikis turtas (įmonės įranga) nuvertėja per tam tikrą laiką dėl fizinio nusidėvėjimo ir pasenus technologijoms. Šis laipsniškas turto vertės kritimas vadinamas nusidėvėjimu. Apskaitoje nusidėvėjimas traktuojamas kaip kasmetinės išlaidos ir nurašomas iš pajamų iki mokesčių sumokėjimo (bendrų) visą laiką, kol tuo turtu naudojamasi. Kai turtas nudėvimas, jo pradinė kaina nurodoma kaip visiškai atgauta. Į šią sąvoką neįskaičiuojamas nusidėvėjimas dėl infliacijos. Ekonomikoje nusidėvėjimas yra nepiniginės išlaidos ir veikia kaip mokesčių apsauga, lygi nusidėvėjimui, padaugintam iš mokesčių lygio koeficiento. Taip padidinami investicijos grynųjų pinigų srautai. Metinių piniginių srautų apskaičiavimo formulė yra: CF = E(l-T) + DxT, kur CF - metiniai piniginiai srautai; E — bendrosios pajamos (iš pardavimų atėmus prekių pagaminimo kaštus); T - mokesčių lygis; D - metinė nusidėvėjimo suma. Jei iš 5 metų kapitalo projekto, kurio kaina 40 000 Lt, bendrų pajamų tikimasi 20 000 Lt per metus, pelno mokestis - 24 %, metinė nusidėvėjimo suma - 8 000, tai pinigų srautas lygus: CF = 20 000 x 0,71 + 8 000 x 0,24 = 16 120 Lt (per metus). Sis pavyzdys rodo, kad metinė mokesčių apsauga yra 2 320 Lt. Kuo greičiau įmonė atgaus mokesčių apsaugą, tuo didesnė bus dabartinė vertė. Dėl šios priežasties įmonės teikia pirmenybę pagreitintiems nusidėvėjimo metodams. Metodas, kurį firma gali taikyti nudėvint ilgalaikį turtą, priklauso nuo mokesčių įstatymo teikiamų galimybių. Ar naudotis vienu ar kitu metodu, geriausia apsispręsti pagal tai, kaip maksimaliai jis atitinka įmonės tikslus, t.y. greitas kapitalo atgavimas ar maksimali mokesčių kompensacija per turto naudojimosi laikotarpį. Skiriami šie tradiciniai ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai: 1. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis nusidėvėjimas) - tai paprasčiausias ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Jį taikant daroma prielaida, kad turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmetinė nusidėvėjimo suma nekinta. 2. Metų skaičiaus metodas. Nusidėvėjimo koeficientas progresyvine tvarka mažėja per jo naudojimo laikotarpį. Manoma, kad šis metodas tiksliau nusako tikrąjį turto nusidėvėjimą per tam tikrą laikotarpį lyginant su tiesiogiai proporcingu metodu. 1.5.1. Nusidėvėjimo metodų lyginimas Svarbu išanalizuoti pagrindinių nusidėvėjimo skaičiavimo metodų įtaką įmonės galutiniams metiniams rezultatams. Jei pradinė turto vertė 10 000 Lt, Vyriausybės nustatytas ilgalaikio turto naudojimo laikotarpis yra 5 metai. Koks šio turto nusidėvėjimas pagal atskirus metodus? Taikant tiesiogiai proporcingą metodą metinė nusidėvėjimo suma 10 000 / 5 = 2000 Lt. Taikant dvigubai mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas per pirmuosius metus didžiausias - 4 000 Lt, o per paskutiniuosius metus mažiausias - 778 Lt. Sis metodas leidžia turto vertą susigrąžinti greičiausiai. Dar vienas greičiausias kapitalo susigrąžinimo metodas yra metų sumos skaičių metodas, kur nusidėvėjimas per pirmuosius metus - 3 333 Lt, paskutiniaisiais metais - 667 Lt. Aiškiai matyti, kad visais išnagrinėtais nusidėvėjimo skaičiavimo metodais apskaičiuoti kaštai skiriasi. 1.1 paveiksle pavaizduota, kaip turto vertė mažėja per naudojimosi juo laikotarpį taikant įvairius nusidėvėjimo metodus. Didžiausia nusidėvėjimo suma pirmaisiais metais gaunama taikant pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. .1 pav. Nusidėvėjimo metodų lyginimas Įmonės turi galimybę pasirinkti kitą ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus leidžiama pereiti tik iš pagreitinto metodo į tiesiogiai proporcingą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Pereinant nuo dvigubai mažėjančios vertės prie tiesiog proporcingo metodo, kapitalo susigrąžinimas pagreitėja (žr. 1.1 lentelę). Perėjimas vyksta 4-aisiais metais. Atkreipkite dėmesį į 0,5 metų sutartį. Nors nusidėvėjimas per pirmuosius metus yra tik 2000 Lt (taikant 0,5 metų sutartį), tačiau per likusius metus nusidėvėjimo suma yra didesnė. 1.1 lentelė Dvigubai mažėjančios vertės metodo pakeitimas į tiesiogiai proporcingą metodą a) Netaikant 0,5 metų sutarties Įvairių nusidėvėjimo skaičiavimo metodų įtaka pinigų srautams Įmonės, įvertindamos kapitalo investicijas, turi naudotis arba pagreitintuoju, arba tiesiniu metodu. Akivaizdu, kad turėtų būti naudojamas metodas, labiausiai padidinantis pinigą srautų einamąją vertą tam tikram projektui. Apskritai pagreitintas metodas padidina nuvertėjusių pinigų srautus. Tarkime, kad įmonė planuoja pirkti naują įrangą kurios pradinė vertė yra 100 000 Lt. Įranga įvertinama kaip 5 metų turtas, įmonės kapitalo kaštai - 10%, ribinis mokesčių koeficientas - 40%. Laukiamas pelnas iš investicijos pirmaisiais metais - 42 000 Lt. Kiekvienais kitais metais padidės iki 2000 Lt. Taikydami tiesiogiai proporcingą metodą ir perėjimą nuo dvigubai mažėjančios vertės prie tiesiogiai proporcingo, palyginkime nuvertėjusių pinigų srautus. 1.2 ir 1.3 lentelėse pateiktas nuvertėjusių pinigų srautų apskaičiavimas taikant abu metodus. Remiantis antruoju metodu, nuvertėjusių pinigų srautas yra 2106 Lt didesnis. Skirtumas yra dėl pinigų srauto nustatymo tam tikram laikui. Padidėja nusidėvėjimo kaštai gali sumažinti mokesčius pirmaisiais metais, taip padidinami pinigų srautai tais metais. Dėl šios priežasties įmonės linkusios taikyti pagreitintą nusidėvėjimo metodą. 1.2 lentelė Pinigų srautai taikant skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus Turto vertė pagal įmonės dokumentus (Lt) 0 - 10 000 - 10 000 1 0,4(10 000)=4000 6000 0,200 (10 000)= 2000 8000 2 0,4 (6000)=2400 3600 0,320 (10 000)=3200 4800 3 0,4 (3600)= 1440 2460 0,192 (10 000)=1920 2800 4 0,5 (2460)= 1080 1080 0,115 (10 000)=1150 1630 5 0,5 (2460)=1080 0 0,115 (10 000)= 1150 580 6 10 000 0,058 (10 000)=580 10 000 0 1) Dvigubai mažėjančios vertės metodo pak eitimas į tiesiogiai proporcingą Metai 1 2 3 4 5 Pajamos 42|000 44 000 46 000 48 000 50 000 Nusidėvėjimo kaštai 40 000 24 000 14 400 10 800 10 800 Pajamos iki mokesčių 2000 20 000 31600 37 200 39 200 Mokesčiai (40%) 800 8000 12 640 14 880 15 680 Pajamos po mokesčių 1200 12 000 18 960 22 320 23 520 Grynosios pajamos 41 200 36 000 33 360 33 120 34 320 @10% 0,9091 0,8265 0,7513 0,6830 0,6209 Nuvertėjusių pinigų srautas 37 455 29 754 25 063 22 621 21309=136 20214 .3 lentelė 2) Tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas Metai 1 2 3 4 5 Pajamos 42 000 44 000 46 000 48 000 50 000 Nusidėvėjimo kaštai 20 000 20 000 20 000 20 000 20 000 Pajamos iki mokesčių 22 000 24 000 26 000 28 000 30 000 Mokesčiai (40%) 8800 9600 10 400 11200 12 000 Pajamos po mokesčių 13 200 14 400 15 600 16 800 18 000 Grynosios pajamos 33 200 34 400 35 600 36 800 38 000 @10% 0,9091 0,8265 0,7513 0,6832 0,6209 Nuvertėjusių pinigų srautas 30 182 28 432 26 746 25 142 23 594=134 096 Lt Skirtumas =2 106 Lt 4. Kapitalo kaštai Palūkanų norma, naudojama nuvertinant piniginius srautus, yra kintamas veiksnys, apsprendžiantis \iro~ jekto prieinamumą. Norma - tai kapitalo kaštai. Norint juos nustatyti yra sujungiami teoriniai aspektai, kurie skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio ir pramonės šakos. Kapitalo kaštai susideda iš įvairių tipų finansavimo kaštų, kai įmonė jais naudojasi investuodama į ilgalaikį kapitalą. Tipiškos akcinio kapitalo sudedamosios dalys yra ilgalaikės skolos (obligacijos), privilegijuotosios akcijos, paprastosios akcijos ir susigrąžinti-nos pajamos. Bendri kapitalo kaštai apskaičiuojami taikant svertinių vidurkių metodą. Ribinių kaštų sąvoka. Investicijos pelningumas priklauso nuo laukiamų būsimųjų pinigų srautų. Ribiniai kapitalo kaštai yra naujo kapitalo kaštų gavimas iki paskutiniojo lito. Priimtino projekto būsimieji pinigų srautai padidins įmonės vertę, jei grįžimo koeficientas bus bent jau lygus įmonės ribiniams kapitalo kaštams. Manoma, kad projekto rizika prilygsta firmos rizikai, o ribiniai kapitalo kaštai grindžiami finansavimo kaštų proporcija ir jų dalimi (kai įmonė planuoja finansuoti netolimoje ateityje). Norėdama nustatyti kapitalo kaštus, įmonė turi apskaičiuoti visų kapitalo sudedamųjų dalių kaštus (t.y. skolų, privilegijuotų akcijų ir akcijų kaštus). SKOLOS KASIAI. Ilgalaikės skolos kaštai yra palūkanų norma, kurią įmonė turi mokėti imdama naują skolą. Kaštai sumokėjus skolos mokestį apskaičiuojami taip: Kd=K„(l-T); čia K
Šį darbą sudaro 24809 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- ĮVADAS 2
- 1. Korporatyvaus kapitalo įvertinimo teoriniai aspektai 4
- 1.1. Bendrovės įstatinio kapitalo samprata 4
- 1.2.Korporatyvaus kapitalo mažinimo ir didinimo reikalavimai 13
- 1.3.Korporatyvaus kapitalo analizės problemos 24
- 1.3. BENDROVĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI, NUOSAVAS IR SKOLINTAS KAPITALAS 28
- 1.4. Kapitalo struktūros pasirinkimą įtakojančių faktorių tyrimas AB «Snaigė» 33
- 1.5. Ilgalaikio kapitalo įvertinimas 39
- 1.5.1. Nusidėvėjimo metodų lyginimas 40
- 2. Akcinio kapitalo koncentracijos analizė 45
- 2.1.Tiesinis ir eksponentinis akcinio kapitalo augimas 45
- 2.2.Logistinis akcinio kapitalo augimas 47
- 2.3.BENDROVĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI, NUOSAVAS IR SKOLINTAS KAPITALAS 58
- 2.3.1. Įstatinio kapitalo reikalavimai 59
- 2.3.2. Įstatinio kapitalo sudėtis, akcijos, jų apskaita 62
- 2.3.3. Kapitalo formavimo budai 64
- 3. Korporatyvaus kapitalo įvertinimo AB „Snaigėje" praktiniai aspektai 65
- 3.1.Akcinio kapitalo koncentracija AB Snaigėje": ar kartojasi kitų Lietuvos įmonių scenarijai? 65
- 3.2.Lietuvos įmonių akcinio kapitalo struktūros kaitos analizė 66
- Kompanijų jungimasis ir/arba kontrolinio akcijų paketo pardavimas strateginiam investuotojui 68
- 3.3.Akcinio kapitalo koncentracija įmonėse - situacijų analizė 69
- Literatūra 77
- Summary 78
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Finansų diplominis darbas
- 77 psl., (24809 ž.)
- Word failas 798 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį diplominį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
