Finansinės investicijos bei jų įvertinimo būdai

Investicijos  pinigų ar kito turto įdėjiniai į tam tikrą materialųjį, nematerialųjį ar finansinį turtą, siekiant iš jo gauti ekonominį, socialinį rezultatą arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.
Investicijų tikslas – pasiekti konkretų iš anksto užsibrėžtą efektą ar efektyvumą, kuris gali būti ir ekonominio, ir neekonominio pobūdžio. Galimybę pasiekti ekonominį investicijų efektą ir efektyvumą visų pirma apibūdina potencialūs sugebėjimai generuoti pajamas. Kaip pajamų šaltinis investicijos yra viena svariausių investuotojo būsimos gerovės formavimo priemonių. Tačiau investicijų gebėjimas duoti pelną nėra savaime įgyvendinamas.
Investicinė veikla apibūdinama kaip tikslingai vykdomas procesas, apimantis pinigų ir kito turto, reikalingų investicijoms įgyvendinti, paiešką, radimą, atranką, panaudojimą ir jų panaudojimo efektyvumo kontrolę.
Finansinės investicijos – investavimo rūšis, investicijos į finansų ir kredito rinkos objektus, kurių didžiausią dalį sudaro vertybiniai popieriai. Finansines investicijas pagal jų formą galima suskirstyti į pinigų ir kito finansinio turto pirkimo-pardavimo sandorius bei vertybinius popierius.
Pagrindinės investicijų charakteristikos yra pelningumas ir rizika. Nors pelnas iš investicijų nėra garantuotas, būtent jis skatina investuoti į tą ar kitą objektą.
Vertinant įvairių vertybinių popierių pelningumą, pasitelkiami keli rodikliai: pelningumas per laikotarpį, grynoji esamoji vertė, vidinė grąžos norma.
čia HPR - pelningumas per laikotarpį;
C - einamosios pajamos per laikotarpį;
P1 – finansinio instrumento vertė laikotarpio pabaigoje;
Po – finansinio instrumento vertė laikotarpio pradžioje;
P1-P0 - kapitalo prieaugis;
I - pradinės investicijos.
Šis rodiklis paprastai naudojamas tik nustatant investicijų pelningumą per laikotarpį, ne ilgesnį nei vieneri metai.
Dažnai finansiniams instrumentams vertinti pasirenkamas diskontuotų pinigų srautų metodas, kuris numato, kad tikroji bet kurio instrumento vertė yra grindžiama pinigų srautu, kurį gaus investuotojas, disponuojantis šiuo instrumentu. Kadangi pinigų srautas laukiamas ateityje, tai jo dydis koreguojamas, pasitelkus diskonto normą, kad būtų įvertinta ne tik pinigų laiko vertė, bet ir rizika. Paprastai tikroji finansinio instrumento vertė nustatoma taip:
,
čia CFt  laukiamas pinigų srautas t-uoju laiko momentu;
k  diskonto norma, atitinkanti rizikos lygį, t.y. pageidaujamas pelningumas.
Jeigu finansinio instrumento įsigijimo kaina yra P, tai jo grynoji esamoji vertė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!