Konvergencijos kriterijai. Jų dinamika Lietuvoje

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS KIEKYBINIŲ METODŲ IR MODELIAVIMO KATEDRA Ekonomika III kursas (BANKININKYSTĖ) KONVERGENCIJOS KRITERIJAI. JŲ DINAMIKA LIETUVOJE Referatas Darbą priėmė: Doc. dr. Romualdas Valkauskas Vilnius, 2007 ĮVADAS Euras, kaip pasaulio valiuta, įgyja vis daugiau reikšmės kaip tarptautinė investicijų ir rezervų valiuta. Euras jau tapo pagrindine skolinimosi valiuta: tarptautinių vertybinių popierių emisija eurais dabar konkuruoja su dolerinėmis emisijomis. Atsiskaitymai eurais dažnėja ir tarptautinėje prekyboje, taip atspindėdami Europos reikšmę pasaulio ekonomikai. Turėdama bendrą valiutą, Europa tampa stipria prekybos partnere ir padeda lengviau skverbtis į vientisą bendrąją rinką užsienio įmonėms, kurioms yra palankios mažesnės verslo plėtojimo sąnaudos Europoje. Euras – vienos tapatybės, bendrų vertybių ir Europos integracijos, siekiant suvienyti Europos šalis ir tautas, simbolis.  Jis skatina toliau integruotis, nes aiškiai parodo, kad bendri valstybių narių veiksmai gali būti įvairiapusiškai naudingi visoms dalyvaujančioms šalims. Šiuo metu euras, kaip nacionalinė valiuta, cirkuliuoja trylikoje Europos valstybių. Tačiau ir daugiau valstybių siekia jį įsivesti, tarp tų valstybių yra ir Lietuva. Siekti įsivesti eurą jas įpareigoja Europos bendrijos steigimo sutartis. Numatoma, kad valstybės turi derinti savo ekonominę politiką, valiutos kurso politiką, vykdyti tinkamą fiskalinę politiką bei prisijungti prie euro zonos, kai įvykdo EB sutartyje nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas. Šios sąlygos vadinamos konvergencijos kriterijais. Šiame darbe pabandysime apžvelgti konvergencijos kriterijus, apžvelgti jų kitimą bei kitimo kryptį. KONVERGENCIJOS KRITERIJAI ES institucijos vertina valstybės, kuri rengiasi įvesti eurą, ekonominį suartėjimą (konvergenciją) su euro zona ir jos tinkamumą pereiti prie ES bendrosios valiutos. Kaip numato EB sutarties 122 straipsnio 2 dalis, pasiūlius Europos Komisijai (EK), po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Tarybos susitikime, ES Taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui. Ekonominis suartėjimas (konvergencija) – tai ES valstybės narės, norinčios įvesti eurą, įvertinimas, ar ji įvykdė konvergencijos kriterijus, nustatytus EB sutarties 121 straipsnio 1 dalyje. Taigi yra išskiriami 4 konvergencijos kriterijai: • Kainų stabilumas. Jį parodo vartotojų kainų indeksas. Skaičiuojamas vidutinis metinis suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) pokytis. Infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis. Taigi norint nustatyti šį konvergencijos kriterijų, reikia nustatyti, kuriose ES šalyse fiksuojama mažiausia infliacija pagal SVKI. 1 lentelė. Infliacijos tempai 2006 11 -2007 10   Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Vidutinė metinė infliacija SUOMIJA 1,3 1,2 1,3 1,2 1,6 1,5 1,3 1,4 1,6 1,3 1,7 1,8 1,5 PRANCŪZIJA 1,6 1,7 1,4 1,2 1,12 1,3 1,2 1,3 1,2 1,3 1,6 2,1 1,4 MALTA 0,9 0,8 1,2 0,8 0,5 -1,1 -1 -0,6 -0,2 0,6 0,9 1,6 0,3 LIETUVA 4,4 4,5 4 4,4 4,8 4,9 5 5 5,1 5,6 7,1 7,6 5,2 Taigi norint apskaičiuoti šį rodiklį reikia paskaičiuoti vidurkį ir dar papildomai pridėti 1,5. Tai apskaičiavę gauname, kad šis konvergencijos kriterijus yra lygus 2,57%. Taigi ES valstybėje, siekiančioje įsivesti eurą, infliacijos tempai neturėtų viršyti 2,57% ir šis kainų stabilumas turėtų būti ilgalaikis. Kaip matome Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekia 5,2% ir yra per didelė, norint įsivesti eurą. • Valstybės finansų padėties tvarumas: ◦ valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda užtikrinti stabilią finansinę padėtį, padeda pritraukti užsienio investicijas ir skatina ūkio augimą. 2 lentelė. Valdžios sektoriaus deficitas Lietuvoje.   2003 2004 2005 2006 2007(Prognozė)     mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP Valdžios sektoriaus deficitas (-) -727.6 1.3 -963.5 1.5 -362 0.5 -483 0.6 - 0,9 Skaičiavimai atliekami remiantis Perviršinio deficito procedūra (pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 475/2000 ir Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 351/2002). Kaip matome pateiktoje lentelėje valdžios sektoriaus deficitas Lietuvoje svyruoja: 2004m. jis siekė 1,5%, o 2005m. pasiekė žemiausią lygį 0,5%. Šiemet prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 0,9% nuo BVP, tai reiškia, kad norėdama įsijungti į euro zoną mūsų valstybė šį rodiklį atitiktų. ◦ valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti; tai ilgalaikės valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis – už valstybės skolą mokamos palūkanos, todėl didelė bei didėjanti valstybės skola yra brangi ir ateityje gali apriboti tokių sričių kaip sveikatos apsauga ir pensijos išlaidas. 3 lentelė. Valdžios sektoriaus skola Lietuvoje   2003 2004 2005 2006 2007(Prognozė) Valdžios sektoriaus skola(nominali vertė laikotarpio pab.) mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP mln. LT % nuo BVP 12039,1 21,2 12155,3 19,4 13276,1 18,6 14939 18,2 - 17,7 3 lentelėje pavaizduota Lietuvos valdžios sektoriaus skolos kitimas nuo 2003 metų. Galime teigti, kad absoliučiai valstybės skola nuolat didėja, tačiau žvelgiant santykinai, galime daryti išvadą, kad jos ir BVP santykis nuolat mažėja. Žinome, kad norint atitikti, konvergencijos rodiklį skola neturi viršyti 60% BVP. Kaip matyti iš lentelės šiemet prognozuojamas dydis yra lygus 17,7%, o tai toli nuo 60%. Taigi galime daryti išvadą, kad ir šį kriterijų Lietuva atitinka. • Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu. Antrasis valiutų kurso mechanizmas (VKM II) yra euro zonos šalių ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, neįvedusių euro, valiutų kurso politikos sistema. Pagrindinis šios sistemos bruožas – nustatomas valstybės, neįvedusios euro, nacionalinės valiutos ir euro pagrindinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos, ne didesnės kaip ±15 procentų pagrindinio kurso. Valstybės, dalyvaujančios VKM II, pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus ir garantuoti konkurencingumą. ES institucijų sprendimu, Lietuva nuo 2004 m. birželio 28 d. dalyvauja VKM II, išlaikydama nustatytą lito ir euro kursą. Tapti VKM II nare iš karto po įstojimo į ES Lietuva galėjo, nes sėkmingai taikė griežtai fiksuotą valiutų kurso režimą tiek nominaliosios konvergencijos, tiek priimtino ir subalansuoto neinfliacinio ekonomikos augimo požiūriu. Nustatytas lito kursas yra 3,4528 Lt už €. Šiuo metu Lietuvos bankas nesusiduria su dideliais sunkumais ir nuolat palaiko nekintantį lito kursą euro atžvilgiu. Taigi galime daryti išvadą, kad ir šis rodiklis yra palankus mūsų šaliai, siekiančiai įsivesti bendrą ES valiutą. • Norėdamos pasiskolinti pinigų, vyriausybės išleidžia ilgalaikes obligacijas, už kurias mokamos palūkanos. Jeigu investuotojai menkai pasitiki ekonomikos perspektyvomis arba infliacija yra didelė, jie reikalauja didesnių palūkanų normų – rizikos premijos. Todėl ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų norma yra vienas iš šalies ekonomikos patikimumo rodiklių, o naujųjų ES valstybių narių atveju – pažangos, siekiant realiosios konvergencijos, rodiklių. VVP ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais. 4 lentelė. Ilgalaikių VVP palūkanų norma 2006 11 – 2007 10   Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis SUOMIJA 3,7 3,8 3,8 3,9 3,9 4 4 4 4,1 4,1 4,2 4,2 PRANCŪZIJA 3,8 3,8 3,9 3,9 3,9 4 4 4 4,1 4,1 4,2 4,2 MALTA 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,4 4,4 4,5 4,6 4,6 4,7   Lietuva 4 4,1 4,1 4,2 4,2 4,3 4,3 4,3 4,4 4,4 4,4 4,5 Kaip jau išsiaiškinome anksčiau, mažiausia infliacija ES yra Suomijoje, Prancūzijoje ir Maltoje, taigi norint rasti kontrolinį konvergencijos kriterijų reikia imti būtent šitų šalių ilgalaikių VVP palūkanų normas. Lentelėje pavaizduota jų dinamika per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip matome jos išlieka daugmaž stabilios. Taigi apskaičiavus vidurkį spalio mėnesį, gauname, kad jis lygus 4,37%. Tačiau tai dar nėra konvergencijos kriterijus, prie gauto dydžio dar reikia pridėti 2%. Gautas dydis 6.37% ir yra konvergencijos kriterijus. Taigi šalių, norinčių įsivesti eurą, ilgalaikių VVP palūkanų norma negali būti didesnės nei 6,37%. Kaip matome pateiktoje 4 lentelėje Lietuvos VVP palūkanų norma yra lygi 4,5% (2007 10). Taigi ir šį kriterijų Lietuva atitinka. Išvados Norėdama tapti euro zonos nare Lietuva turi atitikti 4 kriterijus. Iš šių keturių tik vienas yra rimta problema Lietuvai, tai infliacija, kurios šalis visiškai nesugeba reguliuoti. Norėdama įsivesti eurą kuo anksčiau, šalies valdžia turi vykdyti veiksmingą antiinfliacinę politiką, ir tik nuoseklus bei kryptingas to siekimas leis tapti euro zonos nare. Turi būti stengiamasi mažinti valstybės išlaidas, mažinti biudžeto deficitą, vykdyti griežtą kredito politiką, kovoti su monopolizmu, skatinti gamybos plėtrą, reguliuoti kainas bei darbo užmokesčius, vykdyti griežtesnę kredito politiką. Efektyvi antiinfliacinė politika yra raktas, kurį panaudoję, eurą įsivesime jau artimiausiu metu. Literatūra 1. Bikas, Egidijus; Čepienė Irena; Jasienė Meilė; Pinigai. Kreditas. Valstybės finansai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. – 130 p. – ISBN 978-9986-19-987-8 2. Lietuvos bankas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 m. Lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!