Kontraktų vadyba

Šiandien galime drąsiai teigti, kad sutartys yra bet kokio verslo pamatas, materialinių vertybių naudojimo pagrindas. Rinkos ekonomikos sąlygomis svarbu pabrėžti ne tik sutarties šalių laisvos valios ir sąžiningumo kriterijus, bet ir išsamų bei korektišką šalių teisių ir pareigų, jų atsakomybės ribų ir pasiskirstymo nustatymą sutartyje, kadangi bet kurios sutarties vertybės egzistuoja tik tiek, kiek konkrečioje sutartyje yra atspindėti tikrieji šalių ketinimai, abipusiai įsipareigojimai ir teisės. Tinkamai ir detaliai parengta sutartis yra puiki sutarties šalių teisių bei teisinių interesų užtikrinimo priemonė, galinti padėti išvengti ilgų ir varginančių ginčo sprendimo procedūrų. Tai yra ir veiksmingas sklandžios ir našios ekonominės apyvartos garantas.
Darbo objektas – kontraktai.
Darbo tikslas – išanalizuoti kontaktų sudarymą.
3. aptarti tarptautinių sutarčių sudarymą.
Darbo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų analizė.
1. KONTRAKTŲ VADYBA
1.1. Sutarties sąvoka
Jau senovės romėnai žinojo sutarties sąvoką ir klasifikavo sutartis skirtingais pagrindais į atskiras rūšis, kad būtų galima iškelti atskirą ieškinį tam tikros rūšies sutarčiai. Sutartimi jie vadino prievolių visumą tam tikrai veikai padaryti ar susilaikyti nuo jos. Taip pat nurodė, kad sutartis reguliuoja ir ją sudariusių šalių elgesį.
Kontinentinėje teisės sistemoje sutartimi vadinamas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Kad nekiltų neaiškumų, svarbu pasakyti, kad sąvoka „sutartis” vartojama trimis teisinėmis prasmėmis. Ji laikoma:
1) juridiniu faktu;
2) iš juridinio fakto atsiradusiu teisiniu santykiu;
3)dokumentu, kuriame raštu išdėstomas šalių susitarimas.
Anglų – saksų teisės sistemoje sutartis suprantama kaip „pažadas, už kurio neįvykdymą įstatymai nustato tam tikras sankcijas, kurios pasireiškia kaip kreditoriaus teisė kelti ieškinį”1. Tas pasižadėjimas ar įsipareigojimas turi būti duotas geranoriškai. Tokia sutarties samprata Anglijoje susiformavo apie XIV – XVI a., kai teismai pradėjo pripažinti ir ginti tuos teisinius santykius, kuriuose vienas asmuo pasižadėdavo atlikti tam tikras prievoles. Pažadas atlikti prievolę buvo duodamas mainais į kokį nors ekivalentą.
Tarptautinėje prekyboje, sudarant prekių pirkimo – pardavimo sutartis, dažniausiai vartojama kontrakto sąvoka. „Kontraktas – tai sutartis, nustatanti susitariančių šalių teises ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!