Konspektas: mutacijos

Mutacija – genetinės informacijos pokytis, kuris yra paveldimas.
Mutacija – organizmo genetinės medžiagos pakitimas, nulemiantis naujų adaptyvių požymių atsiradimą.
KINTAMUMAS – savybė įgyti naujų požymių. Rūšis, įgijusi naujų požymių, adaptuojasi prie nuolat kintančios aplinkos.
PAVELDIMAS kintamumas – kinta organizmo GENOTIPAS.
1.Mutacinis kintamumas
2.Modifikacinis kintamumas
a) Mutacinis kintamumas
b) Mutacijų klasifikavimas
I.Pagal tai, kokiose specializuotose ląstelėse vyksta:
1.GENERATYVINĖS mutacijos – vyksta lytinėse ląstelėse ir išlieka kartų sekose.
Jei mutacija lemia požymį, kuris organizmui yra žalingas išlikti, individas žūsta iki gimimo.

2.SOMATINĖS mutacijos – vyksta nelytinėse ląstelėse, audiniuose.
Organizmai, kuriuose vyko somatinės mutacijos, vadinami MOZAIKINIAIS. Dalis ląstelių mutavusios, kitos sveikos.
Ši mutacijos forma apvaisinimo metu neperduodama. Daugelis piktybinių auglių dažniausiai susiformuoja somatinėje ląstelėje įvykus mutacijai.
Augaluose somatinės mutacijos lemia įdomias savybes, kurias naudoja selekcininkai, išvesdami HIBRIDIZACIJOS metodu naujas augalų veisles.

II.Pagal tai , kur ląstelėje mutacija vyko:
1.Nebranduolinės – mitochondrijų, plastidžių (chloroplastų) DNR.
2.Branduolinės – branduolio DNR.

III.Pagal FENOTIPO pokyčius:
1.Morfologinės – griaučių pokyčiai – polidaktilija / šešiapirštiškumas.
2.Fiziologinės – būdingos augalams.
Vegetacijos, žydėjimo, apvaisinimo, medžiagų, hormonų pernašos pokyčiai.
Sutrinka augimo hormono auksino pasiskirstymas. Pakinta geotropinė reakcija: augalas šliaužia žeme .

3.Biocheminės mutacijos – biocheminiai mutantai naudojami eksperimentams. Vaisinių muselių mutantai, kurių akys šviesiai raudonos, nes dėl mutacijos blokuojama rudo pigmento sintezė.

Žmogaus organizmui tokių mutacijų pagrindinė priežastis – silpna arba aktyvi fermentų veikla, kuri lemia paveldimųjų MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGŲ išsivystymą.
Fermentų funkcijai svarbi erdvinė struktūra , kuri priklauso nuo aminorūgščių sekos polipeptidinėje grandinėje.
Seką koduoja atitinkamas genas.
FENILKETONURIJA pasireiškia dėl PAH geno mutacijų.

IV.Pagal GENOTIPO pokyčius branduolinės mutacijos:
1.Genomo
2.Chromosomų
3.Genų


I. Genomo mutacijos – pakinta chromosomų skaičius.
Keičiasi viengubasis chromosomų rinkinys n.
1.POLIPLOIDIJA - kartotinis viengubųjų chromosomų rinkinių skaičiaus padidėjimas 3n, 4n...
Chromosomos padvigubėja, bet ląstelė nepasidalija. Susidaro POLIPLOIDINIS chromosomų rinkinys.
Mutavę organizmai (kultūrinės augalų veislės) – POLIPLOIDAI. Tokios augalų, gyvūnų (mulai, šilkaverpis) mutacijos naudingos žmonėms . Įvykusios žmogaus organizme – žalingos.
2.ANEUPLOIDIJA – pavienių chromosomų skaičiaus kitimas: 2n-1; 2n+1
Aneuploidija atsiranda formuojantis lytinėms ląstelėms.
Trisomija – reiškinys, kai po apvaisinimo zigotoje yra 3 homologinės chromomos . Ląstelės I mejotinio dalijimosi metu I anafazėje vienos poros homologinės chromosomos neatsiskiria...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!