Konkurencijos modeliai

Literatūros sąrašas....................................................................................................... 20
2.
Įvadas
Kova už būvį ir natūrali atranka gamtoje vyksta dėka visų santykių, sąryšių ir ryšių tiek su organizmais (gyvąja aplinka), tiek su negyvąja aplinka. Išlieka tik tie, kurie sugeba ne tik prisitaikyti prie abiotinės aplinkos, bet ir konkuruoti dėl erdvės ir maisto.
Pirmieji tyrimai gyvūnų modeliavimo srityje buvo pradėti XX a. antrajame dešimtmetyje. Šiolaikinės matematinės populiacijos teorijos pradininku laikomas italų matematikas Vito Volterra, kuris sukūrė biologinių bendrijų matematinę teorija. Ją aprašo deferencialinės ir integralinės lygtys. V. Volterros mintys padarė pagrindą tolimesniems populiacijų tyrimams.
Šiame darbe plačiau apžvelgsime konkurencijos lygtis (diferencialines, su vėlavimu), konkurencijos modelį (su vėlavimu), bei aptarsim konkurenciją ir jos rūšis.
3.
Konkurencija – kas tai?
Konkurencija gali būti rūšies viduje ir tarp rūšių. Konkurencija vyksta tarp kai kurių augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšių: rū­šys viena kitą veikia neigiamai — stengiasi nustelbti ir išstumti iš biocenozės.
Konkurencija tarp augalų rūšių daugiausia vyksta dėl šviesos, drėgmės ir mineralinių maisto medžiagų (12 pav.). Tai matyti miš­riuose miškuose, ties miško ir pelkės bei miško ir stepės riba ir kt.
Konkurencija tarp gyvūnų rūšių daugiausia vyksta dėl maisto, teritorijos, poilsio ir veisimosi vietų. G. Gauzė teigia, jog dvi skir­tingos gyvūnų rūšys vienoje ekologinėje nišoje negali gyventi. Jei dvi ar daugiau rūšių tarpusavyje konkuruoja, tai dominantinė rū­šis, kurios siaura ekologinė niša, išstumia kitas.
1954 m. Ch. Eltonas ir F. Mileris nustatė aktyviąją ir pasyviąją tarprūšinę konkurenciją. Kartais viena rūšis elgsena (agresyvumu) neleidžia kitai rūšiai (individui ar populiacijai) maitintis arba gy­venti įprastose vietose — tai aktyvioji konkurencija arba interfe­rencija (lot. inter — tarp, teiens — nešantis). Tokia konkurencija dažna tarp stuburinių, ypač paukščių, rečiau pasitaiko tarp bestu­burių (pvz., žiogų). Kai viena rūšis savo elgsena tiesiogiai netrukdo kitai rūšiai maitintis ir daugintis, o tik naudojasi ta pačia niša ir todėl konkuruoja — tai pasyvioji konkurencija (eksploatacija).
4.
Tarprūšinė konkurencija
Atsiranda kai iš dalies sutampa rūšių ekologinės nišos, individai naudojasi tais pačiais ištekliais. Konkuruoja organizmai, priklausantys tam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!