Konfucianizmo dievai

 Vytauto Didžiojo Universitetas Humanitarinių Mokslų Fakultetas Konfucianizmo dievai Religijotyros namų darbas Vadoas: ....................................Prof. Alfonsas Motuza Atliko: ...........................Stud. Justina Juozapavičiūtė Kaunas, 2004 KONFUCIANIZMO DIEVAI Kinų religija – unikali. Jos unikalumą iš dalies paaiškintume tuo, kad kinų religija yra vienintelė iš didžiųjų pasaulio religijų, kuri iš pradžių rutuliojosi izoliuotai, nepatirdama kitų didžiųjų pasaulio religijų įtakos. Konfucianizmas ir daosizmas, dvi iš trijų didžiųjų Kinijos religijų, jau buvo įgavusios aiškius kontūrus, kai patyrė pirmą reikšmingesnį sąlytį su išoriniu pasauliu. Dėl šios priežasties kinų tikėjimas įgavo tokį pavidalą, kurio nepalyginsi su jokia kita pasaulio religija. Pavyzdžiui, nei konfucianizmas, nei daosizmas nė kiek nepanašūs nei į judaizmą, nei į krikščionybę, nei į islamą – monoteistines religijas, kurių centre Dievas. Konfucianizmas, tarkime, išvis beveik nesvarsto, kokia dievo prigimtis, kokios jo funkcijos. Dėl šios priežasties konfucianizmas dažnai netgi visai nelaikomas religija. Bet akivaizdu, kad konfucianizmas yra religija, ir kad tai vyraujanti religinė tradicija Kinijos istorijoje. Konfucianizmas geriausiai žinomas moraline filosofija, kuriai atstovauja Konfucijus (551–479 pr. Kr.) , Menicijus (371–289? pr. Kr.) ir Hsun-dzu (apie 298–238 pr. Kr.). Moralė šioje pasaulėžiūroje turi tvirtą pamatą – religiją, tai Viešpaties iš Aukštybių, arba Dangaus suteiktoji, religija. Konfucianizmas visų pirma akcentuoja žmoniškųjų tarpusavio santykių etinę prasmę, rasdamas ir grįsdamas moralę dieviškajame transcendente. Tobulas šito pavyzdys gali būti pats Konfucijus. Pirmiausia visi jį atmena kaip tobulą mokytoją. Savąjį mokymą jis remia žmoniškumo, žen, samprata. Konfucijus, filosofas iš Šadungo pusiasalio Kinijoje, kuris gyveno penkatame amžiuje pr. Kr. Didžiulės žmonių bendruomenės Rytuose vis dar tebegyvena ilguose Konfucijaus šešėliuose. Konfucijus turėjo įsitikinimą, jog žmonijos gerovė priklauso nuo teisingų politinių institucijų – o religija yra tik nereikšmingas nepatogumas. Konfucijus siekė išlaisvinti žmones iš vergystės dievams, lemčiai ir padėčiai. Jo manymu, dievai neprisideda prie sveikos bendruomenės pamatų statymo. Pirmiausia pažvelgsime į seną, tačiau vis dar gyvuojantį kinų pasaulėvaizdį, kuriame susiformavo konfucianizmas. Priešingai nei induistai ar budistai, kinai tiki gamtą esant tikrą ir nuostabią. Dangus, žmonija, istorija ir gamta – visi jie susiję tarpusavio ryšiais. Kinai vertina gamtą, o jų istorija siekia labai senus laikus. Anot legendų, kinų istorija siekia du milijonus metų, kai pirmasis archetipinis žmogus, Pan Ku, suformavo žemę. Kaip būdinga visiems ontokratiniams pasaulėvaizdžiams, mirusio šio žmogaus palaikai tapo Kinijos gamtos dalimi – kalnais, vėju, debesimis, lietumi, perkūnija, laukais, žvaigždėmis ir metalu. Ant jo kūno nutūpusios musės yra žmonės. Tad nenuostabu, jog iki radikalaus marksistinio sekuliarizmo gamtos dalys, tokios kaip kalvos ar dangus, buvo neveržomai garbinamos kaip dievybės. Senasis kinų pasaulėvaizdis leido suprasti, jog Kinija yra pasaulio bendruomenės centras. Konfucijus mėgdavo klausimus ir diskusijas apie religiją, tačiau, kaip ir kai kurie jo amžininkai filosofai Graikijoje, nebuvo įsitikinęs, jog dvasios ir dievybės iš tiesų egzistuoja. Konfucijus priešinosi bet kokioms religinėms praktikoms ir tvirtino, jog etiką ir politiką reikia atskirti nuo religijos. Šiandien Kinijoje gyvena penktadalis pasaulio gyventojų. Konfucijaus idealai vis dar turi didelę įtaką gausiausiai žemės tautai. Konfucizmo kultūra yra tartum voratinklis, sujungiantis šią įstabią tautą. Kaip konfucianizmą reikėtų vertinti šiuolaikinės pasaulio bendruomenės požiūriu? Tradicinis kiniškasis ontokratinis pasaulėvaizdis nebuvo labai paveiktas konfucianizmo. Didžioji masių dalis tebetikėjo gamtos dieviškumu, tad ir toliau karštai garbino įvairias gamtos apraiškas. Pavyzdžiui, žemės kauburius jie laikė moteriškais dieviško vyriško dangaus atitikmenimis. Atotrūkis nuo gamtą sudievinančio pasaulėvaizdžio prasidėjo daug vėliau, kinams susidūrus su griežtu islamo ir biblinės evangelijos monoteizmu. Palyginkime Konfucijaus ir Platono filosofijas. Platonas taip pat gyveno penktame amžiuje pr. Kr. Graikijoje. Jis taip pat suabejojo dievų galia. Graikijoje dievai įkūnijo gamtos arba žmogiškųjų fenomenų apraiškas: Poseidonas buvo jūros dievas, Demetra – derlingumo, Afroditė – meilės deivė. Kai kurie dievai buvo siejami su gamtos ciklais. Misterijose garbintojai susitapatindavo su mirštančių ir prisikeliančių dievų patyrimu, kurių kasmetinė mirtis ir grįžimas į gyvenimą sukeldavo žiemos šalčio ir mirties bei vasaros šilumos ir gyvybės ciklus. Graikų dievų panteonas augo ir keitėsi, priglobdamas kitų šio regiono tautų dievus. Tačiau teisumu šie dievai nepasižymėjo. Dievų nemoralumas vertė skeptiškai vertinti jų patikimumą. Filosofai buvo ypač linkę laikytis tokio požiūrio. Prisiminkime, jog Konfucijus taip pat stengėsi įvaryti pleištą tarp religijos ir moralės. Nei jis, nei Platonas nemanė, kad dievai kaip nors galėtų sustiprinti dorovę. Konfucijaus ir graikų filosofų skeptiškumas dievų atžvilgiu yra keistai šiuolaikiškas. Šiuolaikiniais antropologijos ir psichologijos tyrimais buvo įrodyta, jog žmonės iš tiesų yra linkę garbinti į save panašius dievus. Zigmundui Froidui šie įrodymai padarė tokį didelį įspūdį, kad jis atmetė bet kokį tikėjimą dievu ar keliais dievais, laikydams jį viso labo poreikio įkvėpta iliuzija. Tačiau ir filosofams ir šiuolaikiniai žmonijai tenka įsitikinti, jog dievų taip lengvai neatsikratysi. Net jeigu ir yra žmogiškosios vaizduotės kūrinys, kaip teigia Froidas, reikia pripažinti, kad jų galia žmonėms yra reali, grėsminga ir kaustanti. Žvelgiant iš politinių jėgų perspektyvos, pagarba dievams buvo būtina politiniam stabilumui išlaikyti. Dievai, kad ir kokie nemoralūs, padėjo palaikyti politinę ir socialinę tvarką. Dauguma visų valdžių būdavo ontokratiškos - t.y. dieviška galia jose susiliedavo su politine. Tokiose visuomenėse kaip pvz. Egiptas pati valstybės galva buvo dievas. Įvaryti pleištą tarp dievų ir politinės santvarkos atrodė pavojingas eksperimentas. Tačiau kaip tik tai ir mėgino padaryti platonizmas – to paties siekė ir konfucianizmas. Kaip kad filosofas Konfucijus negalėjo sunaikinti Kinijos dievų galios , taip ir graikų filosofai nepadarė beveik jokio akivaizdaus poveikio religinei pasaulėžiūrai. Atrodė, jog filosofai nesugeba iš esmės paliesti masių. Dievai neišmirė ir nepasitraukė. Stebėtina, kad konfucijus ir Platonas labai panašiai aiškino dievų įtaką politinei santvarkai ir moralei. Nors pirmieji filosofai konfucininkai ir Akropolio filosofai buvo amžininkai, juos skyrė šeši tūkstančiai mylių. Jų filosofijos plėtojosi visiškai skirtingose kultūrose – viena Kinijoje, kita Graikijoje. Jie tikrai niekada neturėjo progos pasidalyti vieni kitų idėjomis. Tačiau Konfucijaus ir Platono filosofinės srovės abi sutiko, kad dievai nepadeda puoselėti humaniškos moralės ir samtvarkos. Jos buvo įsitikinusios, kad religija nebūtinai sukuria gerus žmones. Priešingai, dievai atrodė kaip tik skatiną visuomenės ištvirkimą. Todėl abi filosofinės sistemos sąmoningai nuo jų nusigręžė. Bet net ir filosofija nesugebėjo nugręžti žmonių nuo jų dievų! Konfucijus manė, kad harmoninga Kinijos politinė santvarka atneš harmoniją visoms tautoms, o drauge ir visam kosmosui. Artimos buvo ir Platono bei Marxo filosofijos . Taigi amžiams bėgant šių ideologijų pagimdyti „izmai“ buvo linkę perimti valdžią tų pačių dievybių, kurias filosofai stengėsi išstumti. Absoliutinė filosofija arba ideologija gali tapti tokia pat demoniška, kaip ir bet kuris senovės dievas. Dievai grįžo apsisiautę filosofo rūbu! Literatūra: 1. Maceina, A. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa, 1990. 2. Andrijauskas, A. (2004) Konfucianizmo filosofijos metamorfozės. [žiūrėta 2004 10 20].

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!