Kombinacinis kintamumas bei jo reikšmė evoliucijoje ir selekcijoje

Kombinacinis kintamumas – tai naujų genų, chromosomų dariniai, atsirandantys, kai organizmai įvairiais būdais keičiasi genetinėmis struktūromis arba jų dalimis.
Kombinacinis kintamumas vyksta dėl to, kad bivalentams (lygiagrečiai susijungusių homologinių chromosomų poroms) išsidėsčius metafazinėje plokštelėje atsitiktine tvarka, gametos gauna nevienodus chromosomų rinkinius. Tai vyksta mejozės I metafazės metu. Taip pat dėl krosingoverio (genetinės medžiagos mainų tarp bivalento neseserinų chromatidžių) tarp chromosomų, gametose homologinių chromosomų rinkiniai skirsis. Krosingoveris vyksta mejozės I profazėje. Kombinacinis kintamumas vyksta ir dėl to, kad po apvaisinimo zigota gauna du genetiškai skirtingus chromosomų rinkinius. Apvaisinimo metu zigota gauna abiejų tėvų chromosomas ir galimų galimų derinių įvairovė dar padidėja.
Selekcija- tai įvairių veislių kryžminimas, kurių pasekoje atsiranda nauji genų deriniai, naujos veislės. Kombinacinis kintamumas yra svarbus selekcijai. Pavyzdžiui, vienų veislių vištos auginamos mėsai, o kitų – deda daug kiaušinių. Vienų veislių obelys rudenį sunokina vaisius, kurie ilgai išlaikomi žiemą, kitos veislės – ankstyvosios, obuoliai neišsilaiko ilgai. Kryžminimas, derinamas su atranka - vienas efektyviausių selekcininko darbo metodų. Taip išvedamos naujos veislės.
Lytiškai besidauginantys organizmai turi didžiules kombinacinio kintamumo galimybes. Populiacijoje individai nuolat kryžminasi ir atsiranda daugybė naujų genų derinių. Kiekvienas individas genetiškai unikalus – tai ir yra kombinacijų padarinys. Visa tai svarbu evoliucijai, nes atranką lemia kintančios aplinkos sąlygos. Viena iš gamtinės atrankos prielaidų yra ta, kad populiacijų nariai turi paveldimų skirtumų.
Kombinacinis kintamumas yra labai svarbus evoliucijai ir selekcijai. Jo dėka kiekvienas individas yra genetiškai unikalus, yra išvedamos naujos veislės, sukuriami nauji genų deriniai.
Žmogaus organizmas – sudėtinga daugybės audinių ir organų sistema. Pasikeitus vieno organo funkcijai, neišvengiamai keičiasi ir viso organizmo veikla. Todėl į gausybę išorinės aplinkos bei vidaus dirgiklių jis reaguoja kaip vientisas darinys.
Jutimo organas – tai tam tikra sistema, analizuojanti aplinką ir sudaryta iš receptorių, esančių jutimo organuose, laidinės dalies, kuri sudaryta iš juntamųjų neuronų dendritų, bei atitinkamo smegenų žievės centro, esančio centrinėje nervų sistemoje. Jutimo organai vaidina svarbiausią vaidmenį, organizmui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!