Kokie egzistenciniai klausimai, kamuojantys literatūros veikėjus, aktualūs ir šiandien?

Kokie egzistenciniai klausimai, kamuojantys literatūros veikėjus, aktualūs ir šiandien? (V.Mačernis,A.Škėma ir kt.)

Individas savo egzistencijoje visais laikais ieško laimės ir moralinės atspirties, padedančios išgyventi net didžiausius sunkumus. Juk žmogaus gyvenimas dinamiškas: patiriama daug pakilimų, o turbūt dar daugiau nuopolių. Dažnai šios situacijos būna kritinės – žmogų kamuoja ne fizinis, bet dažniau - dvasinis skausmas dėl abejojimo, negebėjimo pasirinkti, kas yra gerai, o kas ne. Būtent praradimų ir ribinių situacijų metu, individas ieško gyvenimo prasmės, nori pažinti save, suprasti, ko jis yra atėjęs į pasaulį. Norisi atakyti į egzistencinius klausimus: kam yra skirtas žmogaus gyvenimas? Kokią prasmę turi neteisybė ir sunkumai? Rašytojai savo kūryboje, kaip ir šiandieninis žmogus, ieško atsakymų į amžinuosius klausimus.Taigi, panagrinėkime lietuvių raštiją.

Šiandieninis vartotojiškos visuomenės žmogus ,gyvendamas tarsi ,,dūžtančiose formose’’, mąsto apie laiko trapumą, gyvybės laikinumą. „Memento mori“ – žymusis lotynų kalbos posakis, primenantis apie neišvengiamą mirtį, gyvenimą šia diena, nes bet kada gali ateiti paskutinė. Egzistencializmo epochos atstovas, vienas talentingiausių XX a. pirmosios pusės kūrėjų Vytautas Mačernis savo poezijoje neretai nagrinėjo šiuos filosofinius klausimus: kodėl žmogus gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos? Jaunasis poetas garsėjo giliomis eilėmis, tokiam amžiui nebūdinga branda, pasaulėžiūra. Žinomiausias jo kūrinys – septynių eilėraščių ciklas „Vizijos“, kuriame nagrinėjamas ne tik laikmečio problematiškumas, paties poeto gyvenimo kelio paieška, bet ryškiausiai atskleidžiama dvasinė kančia. Pagrindinė kūrinio mintis - laikas pradedamas vertinti tada, kai suvokiamas jo laikinumas, šiuo atveju - praradus artimą žmogų. „Ketvirtojoje“ vizijoje apie tamsų, pilną liūdesio ir skausmo motyvą bylojama ryškiausiai. Veiksmas vyksta namų aplinkoje, kuri iš pradžių vaizduojama kaip saugi, rami erdvė. Čia namuose likusi senolė ir lyrinis „Aš“ – mažametis berniukas, regintis pasaulyje nežinomybę, nuo kurios jį saugo močiutė. Minimas tylus sekmadienio vakaras, senolės meldimasis, vaiko rymavimas ant supamos kedės, tai - dvasinė pilnatvė. Tačiau įvyksta netikėtumas: sakrališką ramybę sugriauna „paukščio išskėstų sparnų šešėlis“. Šis motyvas simbolizuoja tamsą, nerimą, didžiulę baimę: „Aš suvirpėjau, puoliau prie senolės ir verkdamas kritau į jos rankas“. Svarstome, kad lyrinis subjektas patiria vaikui būdingą dvasinę krizę, kai nerandama atsakymų į savo abejones, klausimus, jaučiamasi nesaugiai. Visgi namų židinį globojanti senolė visada geba jį nuraminti, paguosti, padėti vėl atrasti dalykus, kurie gyvenimui suteikia šviesos: „O tolimų, nežinomų kraštų klajūnai, tie erdvėj paklydę paukščiai, čia žemėj lankosi retai”,- ramina ji. Antrojoje šios vizijos dalyje, nuotaika vėl drastiškai pasikeičia. Kol anoje buvo grįžtama į vaikystės prisiminimus, šioje vyrauja dabarties vaizdinys. Jis - be galo skaudus. Tai atskleidžiama jau pirmoje eilutėje: „Praėjo daugel metų. Ir senolė mirė”. Tiesiogiai regime laiko tėkmės motyvą, jo pasekmes. Šis esminis įvykis visems laikams pakeičia lyrinio subjekto gyvenimą, vidinį pasaulį. Pasigendama ne tik senolės fizinio egzistavimo, materialių daiktų, primenančių ją, bet ir buvimo šalia jausmo: „Neliko kambary gėlių, neliko nė maldaknygių senų, ir širdyje skaistaus anų dienų tikėjimo neliko nė ženklų”. Pastebime Vytauto Mačernio biografiškumą. Visą gyvenimą turėjęs sudėtingus santykius su mama, vaikas buvo auginamas močiutės. Ji buvo poeto moralinė atspirtis pačiose sudėtingiausiose situacijose, laimės ir meilės apraiška. Netekęs jos, V.Mačernis jautėsi vienišas, niekam nereikalingas, išsigandęs, lyg vis dar būtų tas pats mažas berniukas. Šis praradimas atvėrė akis, kad laikas, praleistas su mylimu žmogumi yra vertingiausias, todėl svarbu būti toje akimirkoje, kuo dažniau reikšti savo jausmus, dėkoti ir mylėti, nes niekada nežinai, kada paskutinį kartą matysi tą žmogų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!