Kokia žmogaus laikysena ribinėse situacijose?

Dažnai norėdamas išgyventi ir išsaugoti savo vertybes žmogus ribinėse situacijose išlieka dvasiškai stiprus ir nepalūžta. Yra žmonių, kurie susiduria su sudėtingais išbandymais ir vis tiek išlieka orūs, išsaugo vidinę tvirtybę ir žmogiškumą. Mūsų pasaulis yra kupinas didžiausio absurdo ir norėdamas išgyventi kritines situacijas žmogus turi būti psichologiškai stiprus. Vienas iš sunkiausių laikotarpių – XX amžius. Tuo metu žmonės išgyveno sunkius kritinius gyvenimo epizodus: tarptautinius nesutarimus, du pasaulinius karus, fizinį bei dvasinį žmonių naikinimą. Tačiau net masinių trėmimų, tautų genocidų laikotarpiu buvo žmonių, kurie bandė išgyventi, išlaikyti dvasinę stiprybę ir nepasiduoti pasaulio absurdui. Jie išsaugojo stojišką laikyseną ribinėse situacijose dėl noro gyventi ir padėti vieni kitiems. Apie tai, jog žmogus nepalūžta ir puoselėja dvasines vertybes ribinėse situacijose, pasakoja XX a. pirmosios pusės rašytojas Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“. Rašytojas inteligentas Antrojo pasaulinio karo metais pats buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos lageryje. Kritinį laikotarpį išgyvenęs Balys Sruoga savo prisiminimus aprašė romane. Pasakotojas mato lagerio absurdą, nežmogišką žiaurumą, tačiau į viską žiūri su juoku, kad išliktų stiprus ir nepalūžtų. Jis kalba apie save su autoironija: „Poetas, lyrikas – ir lavonus tampyk!“ Ši juoko forma atskleidžia, kad pasakotojas moka iš savęs pasijuokti, tokiu būdu kovodamas prieš žiaurią lagerio sistemą. Kritinėse situacijose aukštos inteligencijos žmogus mąsto apie pasaulio blogį, apie žmogaus, kaip vertybės, neegzistavimą. Pats pasakotojas yra humanistas, kuris savo susijaudinimą ir baimę atskleidžia sielos šauksmu: „Kokį moralinį, kokį istorinį pateisinimą būtų galima sugalvoti tiesiem, kurie kitus tokia lengva širdimi siunčia į koncentracijos lagerius?“ Jis yra pasibaisėjęs žmogaus moraliniu žlugimu. Tačiau, užsidėjęs ironiško žmogaus kaukę, jis žiūrėjo į viską su pašaipa bandydamas apsaugoti dvasią nuo susinaikinimo. Jis buvo maištininkas šioje žvėriško žiaurumo ir neteisingumo aplinkoje: nebijojo tyčia supainioti nubaustųjų kalinių numerius, kad išgelbėtų juos nuo bausmės. Net ribinėse situacijose jis išliko žmogumi, rizikuojančiu savo paties gyvybe dėl kitų gerovės. Pasakotojas ironiškai pašiepė žmonių žudymą dujų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!