Kokia veikla įprasmina žmogaus gyvenimą? (Jonas Radvanas, J.V. Gėtė)

Gyvenimas – viena svarbiausių ir unikaliausių duotybių. Tačiau kiekvienas iš mūsų skirtingai supranta, kada jis yra prasmingas. Jau senovėje šia tema žmonės kėlė filosofinius klausimus, neturinčius vieno atsakymo. Dėl ko žmogus turėtų gyventi? Ar jis vertas gyvenimo, kurį gyvena? Pavyzdžiui, Aristotelio teigimu, svarbiausia gyvenime yra paprasčiausiai siekti laimės. Tiesa ta, jog tikrojo prasmingo gyvenimo kelio paieškos yra kur kas daugiau: jos reikalauja sugebėti pažinti save, negailėti nei laiko, nei pastangų. Vienas esminių žmogaus būties tikslų yra savęs ir aplink supančio pasaulio pažinimas. Neatsiejama to dalis – nuoširdus ir atkaklus darbas. Iš to kyla klausimas, kaip atrasti gyvenimo pilnatvę, nenueiti klystkeliais.
Žmogaus prigimtis yra paremta nuolatiniais ieškojimais. Nuo pat pirmųjų gyvenimo momentų žmogus, neretai to net nesuprasdamas, stengiasi pažinti tai, kas yra aplink jį, nori išsiaiškinti, kaip ir kodėl vyksta įvairūs reiškiniai. Baroko menas vaizdavo individą, kuriam kyla abejonių dėl savęs pažinimo ir sugebėjimų. Nepaisant to, šiame laikotarpyje puikiai atsispindi tikrosios žmogaus gyvenimo vertybės ir normos. Tokią prieštaringą asmenybę savo kūriniuose vaizdavo baroko literatūros atstovas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Krikščioniškuoju Horacijumi vadinamas rašytojas siekė atskleisti žmogaus ydas, parodyti, kaip iš tiesų reikia prasmingai gyventi. Sarbievijaus kūryboje, pasireiškusioje barokinės minties krizėje, žmogus jaučiasi laikinas šios žemės gyventojas, lyg mažas laivelis, klajojantis neaprėpiamame pasaulio vandenyne. Mirties neišvengiamumas, gyvenimo trapumas padeda suprasti, jog tik brangindamas tai, ko su savimi nepasiimsi, pasibaigus žemiškajai kelionei, galėsi įprasminti gyvenimą. Pasak autoriaus, ,,Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia,/Virsta greit pelenų krūva”. Jis suvokia, jog titulų ar garbės troškimas yra beprasmiška ir laikina. Pėdsaką po mirties žmogus palieka ne turtingumu, o kilniais poelgiais. Gyvenimas šiame pasaulyje yra tik viena iš daugelio vietų, kurias dar teks aplankyti, todėl reikia sutvirtėti dvasiškai, išmokti atsispirti nuodėmingiems troškimams, jog tyra sąžine galėtum keliauti Aukščiausiojo akivaizdon. Kalbėjo: ,,Tas turtingas vien, kas neturi nieko/Kas turtus savus saujoj sutalpina;/Su savim tasai tai, ką turi, neša,/ Kur tik beeina”....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!