Kokį žmogų pavadinčiau geru?

KOKĮ ŽMOGŲ PAVADINČIAU GERU?

Gėrio pradai slypi kiekviename žmoguje, tačiau labai didelę įtaką turi aplinka, kurioje žmogus gyvena. Jau vaikystėje susiformuoja žmogaus charakterio pagrindai, kuriuos lemia šeima ir socialinė aplinka, supantį augantį vaiką. Nuo mažų dienų tėvai moko vaikus pažinti gėrį ir blogį, skatina elgtis su aplinkiniais laikantis dorovinių normų. Tėvai siekia išauginti gerus vaikus.. geram žmogui būdingas atvirumas, dosnumas, gebėjimas draugauti ir būti ištikimam. Jis moka ginti silpnesnius, moteris, vaikus, apsaugoti gyvūnus, kuriems gresia pavojus. Svarbiausia, kad visi geri darbai būtų daromi nesavanaudiškai, iš tyros širdies.

Rašytojų J. Biliūno, J.Apučio apsakymuose, Vaižganto kūryboje vyrauja dorovinės nuostatos, psichologinė problematika. J. Biliūnas, J. Aputis atskleidžia gėrio ir blogio kovą, parodo, kad gerumas glūdi žmoguje ir jo pasireiškimas priklauso nuo daugelio aspektų. J. Biliūno autobiografinėje novelėje „Ubagas“ vaizduojamas doro žmogaus skaudus likimas sulaukus senatvės. Buvęs turtingas žmogus, bitininkas, geriausias kaimynas ir bičiulis Petras Sabaliūnas senatvėje tampa ubagu(elgeta). Sabaliūnas buvo geras žmogus, nešykštus, mylėjo vaikus, pavaišindavo medumi kaimynus. Sūnus su šeima gyvena tėvo namuose, o seną tėvą kaip nereikalingą išvaro iš namų. Sabaliūnas su ašaromis akyse palieka mylimus anūkus, kurie išsigandę stebi senelį. Senelis eina per kaimą elgetaudamas. Dabar kaimo žmonės duoda duonos, dalija gerumą šiam ubagui. Kodėl sūnus toks beširdis ir žiaurus? Gal tėvas blogai auklėjo sūnų, per darbus neskyrė jam laiko? Sūnus nepagalvoja apie savo senatvę. Gal jo vaikai, matydami tokį pavyzdį, ir su juo senatvėje gali taip pasielgti. Taigi matome, kad geroje, doroje šeimoje išaugęs sūnus negeras, nejautrus ir negailestingas. Šiame apsakyme gėris pralaimi prieš blogį.

J. Aputis savo apsakymuose kalba apie lietuviško kaimo nykimą, vertybių kaitą. Dažnai apsakymuose teigiamos šeimos vertybės. J. Aputis gilinasi į žmonių išgyvenimus, jausmus, asmeninę patirtį. Vaikystės prisiminimai, patirtys lemia tolimesnį gyvenimą. Vaizduojamas žmogus ribinėse situacijose, kada reikia rinktis.

Novelėje „Dobilė 1954 metų naktį“ vaizduojamas Martynas, kuris yra labai jaunas, tačiau dėl tėvo netekties turi prisiimti visą atsakomybę. Jis privalo prižiūrėti šeimą, sergančią motiną. Martynas labai išsigąsta, kai dingsta karvė ir puola jos ieškoti lyjant lietui. Jis mintimis įsivaizduoja tėvą, ką jis pasakytų kiekvienoje situacijoje. O suradęs karvę, nusiramina. Jaučiasi lyg suaugęs atlikęs gerą darbą. Martynas labai myli savo motiną, bando ją paguosti ir nuraminti. Slaugydamas ją supranta, kad ji niekada nepagis ir vykdo sūnaus pareigą. Taigi Martynas pareigingas, jautrus, nuoširdus, atjaučiantis, geras, anksti suaugęs vaikinas. Jis jaučia atsakomybę dėl šeimos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!