Lietuvos mitas – pagražintas, ne visada realybę atitinkantis pasakojimas apie valstybę ir jos didvyrius – ima rastis jau viduriniuose amžiuose (tai Gedimino ir Vytauto laiškai, metraščiai). Tačiau dėl tam tikrų istorinių aplinkybių – reformacijos, Liublino unijos bei tautiškumo idėjų atsiradimo – mitas apie Lietuvą intensyviausiai plėtojamas Renesanso epochoje. Praėjus keliems amžiams po Atgimimo laikų, pasakojimai apie Lietuvą vėl atgijo. Ypač Lietuvos – gimtojo krašto – vaizdavimas tapo svarbus Lietuvos tautinio atgimimo laikais bei pastebimas XX a. Modernizmo epochoje. Lietuvos mitą sukūrė tokie skirtingų epochų rašytojai kaip Jonas Radvanas herojiniame lotyniškame epe „Radviliada“, visą lietuvių tautą reprezentuojantis poetas Maironis eilėraščiuose „Aš norėčiau prikelti“ ir „Oi neverk, motušėle!“ bei modernistas Vincas Krėvė tragedijoje „Skirgaila“.
Atgimimo laikų rašytojas Jonas Radvanas herojiniame epe „Radviliada“ ir XIX a. poetas Maironis eilėraštyje „Aš norėčiau prikelti“ kuria galingą, stiprią, nepaprastų didvyrių turinčią Lietuvą. Herojiniame epe (kuris buvo sukurtas LDK kancleriui, karo vadui Mikalojui Radvilui Rudajam paminėti ir išaukštinti) vaizduojama galinga LDK laikų Lietuva. Stipri Vytauto laikų Lietuva atsispindi per poetinę išmonę – Radvilo Rudojo skydą, kuris tampa dieviškosios apsaugos simboliu. Per skydą, išmargintą geltonu metalu (geltonas metalas – auksas – nurodantis šalies turtingumą), Jonas Radvanas pavaizduoja ne tik didžiausias lietuvių kovas su priešais, tačiau ir nurodo, kokia didelė buvo Lietuva: „…juk nuo Baltijos jūros iki Juodosios / valdo lietuviai žemes…“ Tačiau tokios didžios šalies vaizdavimas parodo, kad tai tik išmonė, mitas, nes poeto laikais tokios Lietuvos jau nebebuvo. Galingą, didžių didvyrių turėjusią valstybę sukuria ir Maironis. Jo eilėraščio lyrinis subjektas su nostalgija gręžiasi į praeitį, desperatiškai siekdamas „iš kapų milžinų“prikelti nors vieną senelį. Epitetas „kapai milžinai“ nurodo, kad praeityje Lietuva buvo nepaprastai galingų žmonių šalis. Abu kūriniai panegiriniu stiliumi vaizduoja stiprią, turtingą, didvyrių kupiną Lietuvą, tačiau Jonas Radvanas neatskleidžia, kad tokia valstybė jau nebeegzistuoja, o Maironio lyrinis „aš“ gailisi dėl prarastos stiprybės. Taigi...
Šį darbą sudaro 680 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!