Kodėl žmogui svarbūs prisiminimai? (Mačernis, Sruoga, Škėma)

„Dievas davė mums atsiminimus, kad mes galėtume turėti rožių ir gruodžio mėnesį“, – štai kaip yra teigęs škotų rašytojas Džeimsas Metjus Beris. Prisiminti – tai gyventi lyg antrą kartą. Dažnai mūsų protas pats liepia mums ieškoti pasislėpusių gyvenimo įvykių sieloje. Prisiminimai yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Prisiminimai būna įvairūs: tiek džiuginantys širdį, tiek teikiantys liūdesio ir skausmo emocijų. Tačiau neigiamos įtakos mums turintys prisiminimai priverčia mokytis iš savo klaidų, priverčia semtis stiprybės ir suprasti, kad gyvenime ne visada bus vien gražios akimirkos. Taigi, labai svarbu analizuoti, remiantis lietuvių rašytojų autoriais ir jų kūryba, kodėl žmogui yra tokie svarbūs prisiminimai.
Prisiminimai padeda žmogui jaustis stipriu. Vytautas Mačernis – trumpai tegyvenęs poetas, pagarsėjęs intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. Neoromantinės poezijos poveikis, palietęs Vytautą Mačernį, stipriai apsupo jo kūrybos etapą. Tai ypač akivaizdu eilėraščiuose „Sapnas“, „Nėra laimės“, „Laiškas Kristui“, „Rudens žodžiai“, „Mirties paveikslas“. Eilėraščiuose vyrauja gyvenimo trapumo, trumpumo, praeinamumo, negalimumo jausmas: prabėganti jaunystė, nebežydintis žiedas, gelstantis lapas, negiedantis paukštelis – jausmas, kad visa greitai baigiasi. Vytauto Mačernio vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metai praėjo senos žemaitiškos sodybos, išlaikiusios bajoriško gyvenimo pėdsakus, rimty. Vytautas Mačernis – poetas žemininkas, šlovinęs žemdirbiškąją kultūrą, žmogaus dvasios turtingumą kaip priešpriešą grėsmingai tikrovei po Antrojo Pasaulinio karo. Ir jo ir lyrinio subjekto širdies ir sielos nerimą malšina, paguoda tampa šviesūs, giedri prisiminimai, kurie siejasi su vaikyste, namais ir gerąja jų dvasia – senole. Svarbiausia eilėraščių ciklo „Vizijos” ašis – namų, kaimo, senolių sodybos, gyvybės ir gyvastingumo teigimas. Jų erdvė yra koncentriška. Centre yra namai, apie kuriuos tapomas apylinkių peizažas, kur ryškėja „tolimų miškų grandinės” ar „lyg kaulo pilys gretimų bažnyčių bokštai”. Namai atrodo pasimetę savo vienatvėje tarp miškų, pelkynų, ežerų. Prie namų dar priklauso sodas ir laukai – erdvė pamažu atsiveria į vis platesnį pasaulį – į tolimąją erdvę. Taigi namai yra vienintelė žemės vieta, gobiama ramybės, šviesos ir palaimos....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!