Kodėl žmogui svarbu turėti viltį?

Kodėl žmogui svarbu turėti viltį?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus ir savitas. Kiekvienas žmogus taip pat išgyvena unikalius jausmus bei unikalias patirtis. Ne visos jos būna teigiamos, todėl dažniausiai paveikia žmogų neigiamai. Tokia būsena apsunkina gyvenimą. Vienas iš aspektų, kurie gali turėti lemiamos reikšmės žmogaus gyvenime, yra viltis. Ji yra neapčiuopiama, tačiau labai prasminga teigiamo rezultato nuostata, padedanti daug ką vertinti paprasčiau. Taigi šioje kalboje, remdamasi įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, plačiau papasakosiu, kodėl žmogui svarbu turėti viltį.

Žmogui svarbu turėti viltį todėl, kad ji padeda įsivaizduoti šviesesnę ateitį ir užtikrina ryžtingą kovą dėl jos. Viltis tokiu atveju tampa žmogaus dvasinės stiprybės pagrindu, kuris padeda žmogui vietoje baisių patirčių įsivaizduoti šviesesnę ateitį ir paskatina imtis veiksmų, kad tokią ateitį galėtų pasiekti. Todėl nepaisant fizinių galimybių pasiekti tikslą, žmogus orientuojasi į vidinę stiprybę, kuri kartais būna daug svarbesnė. Tokią vilties ir žmogaus sąveiką galima pastebėti XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių prozininko bei publicisto Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. 1908 m. išleistame kūrinyje yra perteikiamas istorinio laikotarpio vaizdas, kuriame matomas carizmo priespaudos paveikslas su šviesios ateities trokštančiais žmonėmis. Vieni šių žmonių kūrinyje - tai pagrindiniai veikėjai - Petras ir Juozapota Baniai. Jie buvo laimingi įsimylėję žmonės, kurie ypač dažnai svajodavo apie ateitį: „Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Tiesa, tasai kelias buvo šiurkštus ir kietas, dar baudžiavos grandimis išgrįstas, tačiau, būdami jaunos dvasios, turėjo stiprias, kad ir pūslėtas, kojas ir naštos sunkumo nejautė.“ Tačiau priespauda buvo baisesnė nei buvo manyta. Jos iniciatorė carinė valdžia mulkino žmones žadėdama palengvinti sąlygas. Buvo kalbama, kad vergai bus lygūs ponams, jiems nebevergaus, o žemė, kurią dirbą, liks jų nuosava – nebe ponų. Tačiau tai tebuvo pagrindas kurtis kovai. Daug vyrų, trokšdami teisingumo šiuo klausimu, pradėjo planuoti sukilimą. Dar jis visiems geriau žinomas kaip 1863 metų sukilimas, o vienas jame dalyvavusių žmonių - Petras Banys. Nors situacija buvo nepalanki, nes vyrai ėjo į aklą kovą, Petrui Baniui, kaip ir kitiems kaimo vyrams, rūpėjo aukšti idealai ir tikėjimas šviesia ateitimi, kuri buvo žadama. Su tokiomis mintimis vyrai palieka savo mylimas moteris ir išeina į sukilimą. Nors galiausiai Banys žūva, jo aukšti idealai buvo įprasminti. Viltis, padedanti įsivaizduoti šviesesnę ateitį ir užtikrinanti ryžtingą kovą, yra būdinga ir žymaus XX a. lietuvių rašytojo Jurgio Savickio novelės „Kova“ pagrindiniam veikėjui. Jis šiame kūrinyje yra vaikas, kuris įžvelgia savo tėvų destruktyvumą ir suvokia šeimos disbalansą. Jo tėvas alkoholikas, o motina - laisvo elgesio moteris. Visa tai siutina vaiką, o jo nepasitenkinimą šeimos gyvenimu paskatina ir kivirčas su žyduku, kuris gyrėsi savo tėvais: „Tai buvo aiškus pasityčiojimas iš jo asmens ir jo įžeidimas. Buvo kaip ir žibalo pilama į ugnį. Jis smarkiai trenkė žyduką kumščia į krūtinę, parversdamas jį drauge su ištrūkusia iš jo rankų ir nudardėjusia skardinaite.“ Vaikas pykdamas parodo savo paties kančią, tačiau ji simbolizuoja ir vaiko nenorą pasiduoti dėl šeimos. Taigi vaikas kovoja ir tiki, kad jis gali padaryti dėl savo šeimos viską. Ši kova pastebima prieštaringu pavadinimu pavadintoje kavinėje „Laisvė“. Ten jis atėjęs mato jau prisigėrusį savo tėvą. Jis miega, kol vaiko motina, kaip laisvo elgesio moteris, flirtuoja su svetimais vyrais, nepaisydama šventų santuokos saitų ir savo moteriškumo prasmės. Vaikas bando išsivesti savo mamą. Ji sutinka, bet stiprūs ir nedorovingi vyrai, kurie bandė ją išsivežti, atskiria mamą nuo vaiko, kuri taip pat nori būti su vaiku ir stumdo vaiką, palikdami jį gulėti. Nepaisant šio atvejo, kai vaikui nepavyksta laimėti, galima teigti, kad vaikas ir toliau bandė kovoti, nes tik mylintis ir besirūpinantis žmogus nenuleidžia rankų, kad ir kaip būtų sunku. Taigi, žmogui svarbu turėti vilties todėl, kad ji suteikia dvasinės stiprybės siekiant tikslų. Viltis leidžia suprasti kovos prasmę ir turi įtakos kuriant šviesios ateities viziją. Tai perteikiama Petro Banio situacija, aprašyta Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“, o Jurgio Savickio novelėje „Kova“ akcentuojama mintis, kad veikėjas turi vilties pakeisti nepalankias situacijas tokiomis, kad gyventi būtų gražu ir gera.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!