Kodėl reikia mokėti gimtąją kalbą

Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Neturėtume mokyklų, mokslo įstaigų, spaudos, radijo. Nebūtų įmanomas apskritai šių dienų mokslas ir technika. Tik tobulėjant mąstymui, kuris yra glaudžiai susijęs su kalba, žmonės galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą šių dienų raidos laipsnį.
Kalba- neįkainuojamas žmonių turtas, kurio negalima nuvertinti. Svarbiausia kalbos paskirtis- būti susižinojimo, bendravimo priemone, arba, kaip sako kalbininkai, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė, tautinės savimonės, tautos vertybių- būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija. Mūsų gimtoji kalba yra kilusi iš indoeuropietiškos baltų kalbų šakos. Lietuvių kalba pasaulio mokslininkų didžiai vertinama dėl jos archajiškų formų, kokių nėra išlaikiusi nė viena gyva indoeuropiečių kalba. Todėl mūsų gimtoji kalba yra ir didžiulė pasaulinės kalbotyros vertybė, kurią mes turime branginti ir saugoti, kaip pasaulinio mokslo objektą.
Tarmės- lietuvių kalbos šaknys, gyvasis, neišsenkamas ir neišsemiamas šaltinis buvo ir kol kas dar tebėra. Lietuvių kalba, kaip ir kitos kalbos, suskilusi į tarmes. Kada senoji baltų kalba suskilo į tarmes, iš kurių ilgainiui išsirutuliojo dabartinės kalbos, tikrų žinių nėra. Tai turėjo įvykti labai seniai, bent prieš pustrečio tūkstantmečio. Skirtumų turi ne tik žodynas, bet ir fonetika, morfologija, net sintaksė. Šalia tarmių turime ir bendrinę kalbą. Ji yra pagal tam tikras taisykles sunorminta, turi gausų žodyną ir įvairiausių sričių terminiją. Mokslas tirianti tarmes, vadinamas-dialektologija, tarmių tyrėjai dialektologais. Lietuvių kalbos mokslui tarmių duomenys ypač svarbūs, nes mūsų kalbos rašytiniai paminklai palyginti neseni, tesiekia 16a. Taigi tarmės yra labai svarbus šaltinis lietuvių kalbos istorijos mokslui. Tarmes svarbu tirti ir kalbos praktikos sumetimais: jos yra neišsenkamas šaltinis bendrinei kalbai tobulinti, visų pirma žodynui gausinti. Tarmių lietuviai turi daug: aukštaičių, žemaičių, suvalkų, dzūkų ir daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!