Kodėl mums svarbi protėvių dvasia?

Visų pirma, protėviai davė pradžią mūsų kultūrai. Kitais žodžiais tariant, be praeities žmogaus įsikišimo(st, be praeityje gyvenusių žmonių atliktų darbų) nebūtų kultūros, literatūros. Jeigu mūsų protėviai nebūtų ėmęsi leisti knygų, rašyti įvairiausių grožinių ir negrožinių veikalų, kuriose(-iuo, derinama su paskutiniu žodžiu ,,veikalų", todėl ,,kuriuose") įamžinama tautos istorija, tai dabar kažin ar turėtume kokį nors supratimą apie tautiškumą, kultūrą, istoriją. Tarkime, prisiminkime vieną svarbiausių lietuvių raštijos pradininkų – Martyną Mažvydą. Kultūros pradžia tikrai neįsivaizduojama be šio Renesanso epochos laikų pastoriaus(st, ,,pastoriaus" nereikėtų minėti po epochos – nelygiavertis sugretinimas, geriau palikti vien tik ,,visuomenės švietėją" arba pastorių minėti po visuomenės švietėjo) ir visuomenės švietėjo sudarytos pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – išleidimo. Pirmieji spausdinti lietuviški tekstai – mūsų kultūros brandos ženklas. Be abejo, M. Mažvydo „Katekizme“ yra ir daugiau lietuvių kultūrai reikšmingų atskaitos taškų, pavyzdžiui, knygos prakalba yra laikoma pirmuoju lietuvišku eilėraščiu, o elementoriuje pirmąkart pateikta lietuviška abėcėlė. Žinoma, mūsų tauta gali didžiuotis ne vienu tokiu kultūros pradininku: Konstantinas Sirvydas padovanojo mums pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, Danielius Kleinas – pirmąją lietuvių kalbos gramatiką. Jokiu būdu negalima nepaminėti ir lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio bei jo žymiosios poemos „Metai“. Ši poema ne tik davė kelią grožiniams kūriniams, bet ir užfiksavo nenudailintą, tikrą lietuvišką žodį, anų laikų papročius, baudžiauninkų kasdienybę, tautiškus drabužius, valgius. O tai irgi yra mūsų kultūros dalis, jos pamatas. Šių protėvių dvasia gyva iki pat šiandien - ją įamžina ne vienas dabartinis rašytojas ar visuomenės veikėjas. Pavyzdžiui, Just. Marcinkevičiaus dramose pagrindiniais veikėjais neretai tampa jau anksčiau paminėti lietuvių kultūrai ir istorijai nusipelnę žmonės: Mažvydas, Donelaitis. Taigi, protėvių dvasią prisimename iki pat šių dienų ne šiaip sau – būtent mūsų protėviai yra lietuviškos kultūros pradininkai, švietimo, tautiškumo skleidėjai.
Be to, protėviai ne tik turėjo reikšmę mūsų kultūrai, bet ir mokė mus kovoti už tėvynę, ginti jos laisvę. Kas kitas, jei ne mūsų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!